LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   DAILININKO ADOMO GALDIKO (1893 – 1969) PARODA MOSĖDŽIO BAŽNYČIOJE

DAILININKO ADOMO GALDIKO (1893 – 1969) PARODA MOSĖDŽIO BAŽNYČIOJE

Geriau vėliau, nei niekad

Vėlyvą rudenį, šiųmetę spalio 16-ąją, išėjusiame kaime - Giršinuose - susitikta prie  pasaulinį pripažinimą pelniusio kraštiečio dailininko Adomo Galdiko buvusios sodybos vietos. Dviejų kultūros centro skyrių - Mosėdžio ir Šačių - pakviesti kraštiečiai, dailininko giminės, meno saviveiklininkai, bažnyčios ir vietos valdžios vadovai tądien žmonės prisiminė kūrėją, Mosėdžio šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje pasimeldė ir pabuvojo vienadienėje Plungės Žemaičių dailės muziejaus eksponuotų A. Galdiko paveikslų iš ciklo "Abstrakcijos" parodoje.

Prieš akis tądien su žodžiais prabėgo daug vietos istorijai, kraštotyrai svarbių momentų. Prie Giršinų kryžiaus kalbėjo Mosėdžio seniūnas Augenijus Zabitis. Prieš porą metų seniūnijos darbuotojų, Rukų kaimo bendruomenės valia pradėta daugiau dėmesio skirti  atmintiną kaimo vardą skelbiančiai vietai. Net ir rengiantis šiam susitikimui lyginti sunkiai pravažiuojami laukų keliai. Uždegtos žvakelės ir tylos minutė prie Giršinų kaimo kryžiaus kalbėjo ilgai tylėtus metus, bet nemažo būrio kultūrai neabejingų  žmonių susitikimas jau skelbė kitokią žinią: atmintis gyva. Mosėdžio folkloro kolektyvo, vadovaujamo Vitos Pajarskienės, žemaitiškomis skaromis išsidabinusios ansamblietės ir tokie pat skrybėliuoti pasitempę vyrai išėjusiame kaime uždainavo. Jų daina žadino praėjusį laiką, o siųstieji laiškai iš ten jau grįžo ir ne ant vieno skruosto sutviskusia ašara. Mosėdžio bažnyčios klebonas, kanauninkas Juozas Vaičius visus pakvietė  į Mosėdį, į šv. mišių auką už garbų kraštietį.  Maža saujelė iš dviejų to kaimo sodybų - Karevičių/Galdikų ir Markauskų - atstovų dar stabtelėjo bendrai nuotraukai. Bažnyčioje tądien žvakelėmis švietė ir arkivyskupo P. Karevičiui skirtoji kolona su atminimo bareljefu, o vietos klebonui šv. mišias aukoti talkino ilgametis bažnyčios kunigas Liudvikas Dambrauskas bei atvykęs kolega iš Salantų, šatiškio Vaclovo Karevičiaus sūnėnas kunigas daktaras Petras Smilgys, kuris sakė esąs maloniai nudžiugintas kultūros renginio  iniciatyva. Iš renginio vedėjų - Skuodo kultūros centro Mosėdžio ir Šačių kultūros renginių organizatorių Bronislavos Gadeikienės ir Jūratės Bagočienės išsakytų minčių dėliotas iškilios asmenybės- Adomo Galdiko- portretas, jo biografijos faktai, nueito  gyvenimo mozaika. Ją pildė vis kiti veidai ir vardai. Kretingos garbės pilietė, literatė, penkių poezijos knygelių ir daugelio dainų, kurios dainuojamos plačiai Lietuvoje, autorė, tarpukario Lietuvos advokato, Seimo nario, žurnalisto dukra Nijolė Markauskaitė- Rimkienė pasidalijo prisiminimais apie vaikystės Giršinus, paskaitė savo kūrybos eilėraštį, skirtą gimtajam kaimui. Šių eilučių autorė, pasiremdama vyskupo atsiminimų knyga "Mano gyvenimo ir atsiminimų bruožai" susirinkusiems pristatė dailininko dėdės, paskutiniojo Žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus vieną iš itin svarbių Lietuvai ir jos valstybingumui kelionių į 1918 metų Vokietiją.

Keturis dailininko Adomo Galdiko paveikslus iš serijos "Abstrakcijos" ir jo biografiją išsamiai pristatė Plungės Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Danutė Einikienė. Jai šiuos paveikslus į Mosėdį padėjo atlydėti jos kolegė Irena Jonauskienė.  D. Einikienė, iki tol niekada nebuvusi dailininko gimtinėje, teigė Giršinų gamtoje radusi daug atpažinimo ženklų, o jos pasakojimui nusakyti nerimastingą, ugningą kūrėjo asmenybę pasitarnavo ir čia pat kabantis kultūros ambasadorės Beatričės Vasaris Mosėdžio bažnyčiai padovanotas paveikslas. Prisiminimais apie Galdikų giminę pasidalijo ylakiškis Antanas Ereminas, mosėdiškė bibliotekininkė Nijolė Galdikaitė- Vyniautienė. Iškilaus kraštiečio profesionalumo tema mintimis dalijosi rajono skulptorius, Skuodo meno mokyklos dailės skyriaus mokytojas Rimantas Eidėjus. Apie tai, kaip pagarbos keliu išėjusiems kraštiečiams atminti einama Šačių pagrindinėje mokykloje papasakojo tenykštės vietos bendruomenės pirmininkės pavaduotoja mokytoja Nijolė Prialgauskienė. Stotelėse tarp pasisakymų skambėjo Skuodo meno mokyklos mokytojų Vilijos Jakutienės, Solvitos Šikšnės ir šios mokyklos mokinių atliekami muzikos kūriniai. Renginį vainikavo Galdikų giminei ir Ylakių kultūros centrui atstovaujančių folkloro atlikėjų - Eglės ir Dariaus Ereminų - dueto atlikta liaudies daina ir giesmė, pritariant kanklėms.

Per renginio laiką bažnyčios take ant išdėstytų molbertų paveikslus tapė  Mosėdžio gimnazijos    mokytojos Jurgitos Petrauskienės, Ylakių kultūros centro ir Ylakių gimnazijos vasaros dailės stovyklos moksleivės bei šaukliškė menininkė Renata Jankauskienė. Meninę kompoziciją renginio pradžioje kūrė tautinais rūbais pasipuošę mosėdiškių tautinių šokių kolektyvo, vadovaujamo Zitos Šlečkuvienės, moksleiviai. Visiems padėjusiems sukurti  Adomo Galdiko gimtadienio šventę rengėjų padėkota irgi netradiciškai: įteikta po skėtį, kuriame puikuojasi užrašas "Adomui Galdikui -121". Šį užrašą kūrė tautodailininkė iš Kaukolikų Irena Gadeikienė bei paminėtosios Renata Jankauskienė ir Nijolė Prialgauskienė.

Renginys kaip didelė rudens spalvų puokštė, apglėbęs sutelktines viso rajono meno kūrėjų pajėgas, išsiskleidė, nušvito ir suskambo. Žvelgiantiems tolėliau į ateitį prakalbintoji tyla tarsi sakė, jog užmirštas kelias į Giršinus, galimas dalykas, vis dažniau taps važiuojamu, o kukli atminimo lenta ant lauko akmens, skelbianti, jog šiame kaime gyventa vien tik garsaus dailininko, tarsi ir neatitinka tikrovės.

 

Laima SENDRAUSKIENĖ

Autorės nuotr.

Giršinų kaime: N.Rimkienė, A.Ereminas, D.E.Ereminai, N.Vyniautienė, V.Karevičius.

Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja D. Einikienė pristato A.Galdiko parodą.

Dailininko darbai, keliavę per pasaulį, trumpam sugrįžo į bažnyčią, kurioje autorius buvo krikštytas.

atgal