LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   Giedrė Bulotaitė – Jurkūnienė

Giedrė Bulotaitė – Jurkūnienė

Kas gali nuspręsti už menininką – 
Rašyti, dainuoti, piešti ar vadinti?..
Mėgindami – pažįstame save ir pasaulį.
Menas yra daugiau negu profesija

Giedrė Bulotaitė

1972m.baigė Vilniaus dailės institutą (Dailės akademiją).

1978m.priimta į Lietuvos dailininkų sąjungą.
1969 – 2009m. parodinė veikla (surengta per 100 personalinių parodų įvairiomis
dailės technikomis).
1966 – 1974m. VDI judesio teatro įkūrėja ir režisierė.
1974 – 1976m. meninė redaktorė žurnale „Šeima“.
1975 – 1985m. dėstytoja VISI Dailės katedroje.
1977 – 1987m. archeologiniai kasinėjimai Kryme.
1981 – 1985m. judesio pamokos Vilniaus Moksleivių teatre.
1993 – 2009m. Vilniaus menininkų „Plekšnės“klubo įkūrėja ir prezidentė.

1999 – 2009m. išleido aštuonias poezijos knygas:
BŪTADIENIAI – 1999, ESATIS – 2000, MIRAŽAI – 2002, IŠSITARIMAI – 2004 (Pamario
literatūrinio rudens poezijos nominacija 2005m.), INKLIUZAI – 2006, poezijos rinktinė
SMILGŲ BĖGIMAI – 2006, poezijos rinktinė PRASILENKIMAI – 2007,
REALYBĖS RIBA – 200, TIRPSTANTIS LAIKAS – 2011. Šiuo metu spaudai knyga vaikams (proza) MAMUTĖS SODYBA


Apdovanota keturiais Lietuvos Rekordų diplomais už mažiausius daugiaplanius
ir daugiaspalvius paveikslus ( 1993m. – 1x1cm, 1997m. – 0,5x0,5cm,
2001m. – 0,2x0,2cm, 2007m. – 0,1x0,1cm ).
1992m. – Vyriausybiniu apdovanojimu – Sausio 13-osios atminimo medaliu.
2005m. – Lietuvos Dailininkų Sąjungos Padėkos raštu.
2007m. – LR Krašto Apsaugos ministerijos Padėkos raštu

Apie Giedrės Bulotaitės – Jurkūnienės kūrybą ir kultūrinę veiklą nemažai yra rašę tokie menotyrininkai kaip G.Kliaugienė, S.Samuolienė, D.Zovienė, R.Alekna, P.Šmitas, A.Olbutas, A.Uždavinys, prof.O.Voverienė, L.Pocius ir kiti. Ne vienas jų atkreipė dėmesį į dailininkės estetinių nuostatų nuoseklumą, profesionalumą, nepriekaištingą skonį, iš kurių kyla jos kūrybos savitumas.

Žinoma tiesa, kad abstrakčioje dailėje gerokai sunkiau įtvirtinti savo braižą ir stilių. Vienok jautresnė harmonijai akis Giedrės drobėse netruks pastebėti, kad tai nėra pažaidimas „šiaip sau“, kaip įprasta tokio pobūdžio paveiksluose, o gerai subalansuotos spalvų santalkos, konsonansai, priešpriešos, pajungtos bendram šviesotamsos ir ritmų spektakliui. Šie stilistikos bruožai ypač išryškėjo šiose paveiksluose. Jau pirmasis įspūdis byloja, kad čia turėsi peno ir akims ir širdžiai ar, kitaip tariant – daug erdvės individualiam suvokimui. Paveikslų „kalbėjimas“ ateina iš tylos, ramybės, prislopintos šviesos, todėl turi tiek paslapties ir žavesio...
Daugumai žiūrovų gidu į Giedrės vaizdų pasaulį gali pasitarnauti jos poezija – lakoniška, metaforiška, prisodrinta nuotaikų, jausmų ir būsenų kaitos. Poezija „savarankiškai“ teikia kitokias raiškos galimybes – išvysto filosofinį požiūrį į supančią tikrovę...

Liudvikas Pocius

atgal