LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   IGNO BUDRIO PARODA VARŠUVOJE

IGNO BUDRIO PARODA VARŠUVOJE

IGNAS BUDRYS 1933 - 1999 m.

AKVARELĖS

Ignas Budrys – vienas iš ryškiausių, produktyviausių ir meistriškai akvarelę valdančių lietuvių menininkų. Jis gimė 1933 m. gruodžio 25 dieną pačioje Žemaitijos širdyje – Platelių apylinkėse, Grigaičių kaime. Užburianti gimtinės kraštovaizdžio panorama - aukšti kalnai kalneliai, kerinčiai mėlynos Ilgės ežero akys, jaukios Sidabro, Lieptų vingių įlankėlės, paslaptingos ir bauginančios pelkės, skardžiai, apaugę tankiausiais miškais, išraiškingus vingius lenkiantis Babrungas ir neatsiejama Žemaitijos žmonių taupi ir gili būtis - įkvėpė, subrandino ir į kūrybines aukštumas iškėlė savitą menininko talentą.

Keturių dešimtmečių I. Budrio kūryba užima svarbią vietą lietuvių dailės istorijoje. Ją galima skirstyti į keletą etapų: ankstyvąjį (1949-1953), brendimo ir ieškojimų (1953-1965) bei brandųjį (1982-1999). I. Budriui pasirinkti ir likti ištikimam akvarelės menui galbūt įtakos turėjo dailininkas G. Vyskubovas, entuziastingai vedęs pirmąsias akvarelės pamokas dar tada, kai Ignas mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, keramikos skyriuje. Kitas etapas - brendimo ir ieškojimų - sutampa su studijomis tuometiniame Valstybiniame dailės institute (1953–1959) ir pedagogine veikla, kai 1960–1965 m. dėstė Vilniaus vaikų dailės mokykloje ir Lietuvos dailės institute. Menininko kūrybai didelę įtaką darė ir Kajetono Sklėriaus - moderniosios lietuvių akvarelės pradininko - darbai. Akvarelininkas žavėjosi iškiliu Lietuvos menininku M. K. Čiurlioniu - taip pat kaip ir jis, ieškojo atspirties liaudies kūryboje ir kultūroje. Kurį laikotarpį I. Budrys vadovavo Dailininkų sąjungos akvarelininkų sekcijai, savo asmeniniu pavyzdžiu ir entuziazmu į šią tapybos sritį patraukė ne vieną dailininką. 1983 m. dailininkui suteiktas Nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.

I. Budrys nuo 1959 m. dalyvavo parodose, 1960–1994 m. surengė apie 20 individualių parodų. 1994 m. dalyvavo 2-ojoje Pasaulio žemaičių dailės parodoje Plungėje. Jis tapo nuolatiniu Baltijos šalių akvarelės trienalių, užsienio šalių dailės parodų dalyviu. Yra laimėjęs ne vieną akvarelės parodų diplomą.

I. Budrio darbai išsiskiria stipriu idėjos, koncepcijos pagrindu. Nuo pat kūrybinio kelio pradžios dailininkas tapė ciklus: „Senasis Vilnius“ (1961-1982 m. ir 1988–1993 m.), „Žemaitija“ (1962–1973 m.), „Eglė žalčių karalienė“ (1964–1979 m.), „Lietuva - mano džiaugsmas ir skausmas“ (1989–1993 m.).

Dailininko darbų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Rusijos muziejus Sankt Peterburge, Baku dailės muziejus, Latvijos nacionalinis meno muziejus, Prado muziejus Madride, JAV, Kanados, Meksikos, Paryžiaus muziejai ir galerijos. Didžioji dalis kūrybinio palikimo saugoma Žemaičių dailės muziejuje, kuris įsikūręs kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose.

Ši paroda suteiks galimybę pažinti dailininko palikimą, įkūnytą akvarelėse, kurių tema – senasis Vilnius, jo architektūrinė mozaika, išgryninta iki linijų skambėjimo (iš ciklo „Vilnius – šimtmečių miestas“, „Vilniaus bokštai“), pasakos, legendos, kurios užburia, įtraukia ir verčia pasiduoti žaismui... („Užgavėnių kaukės“, 1991 m.). Išskirtinė tema - gamtos grožis, gimtųjų vietų sakralumas. Naudodamas sodrius akvarelės tonus, juodo kontūro ritmiką, savitai transformuotus natūros vaizdinius, I. Budrys fiksuoja išskirtinę sakralinę paveikumo galią - tą aurą, kuri gimtosiose Beržoro apylinkėse tvyro tiesiog ore. Autoriui rūpi ne tiek realistiniai pavidalai - sena Beržoro varpinė, koplyčios, medžiuose „gyvenantys“ šventuoliukai - kiek perteikti jausminę, o ne pragmatinę vertybių dominantę. Kaimo žmogaus dvasiniam būviui atspindėti pasitelkiamos aplinkos detalės (rūpintojėlis, verbos, seno šulinio svirtis, daržas...), spalvinių efektų įvairovė, įvedamas juodas kontūras gilesnei minčiai išreikšti („Prie varpinės“, 1989 m.). Plačiuose, laisvuose I. Budrio potėpiuose išlieka tikras žemaitiškas santūrumas, prasišviečiantis meile rupiai, bet be galo gražiai, legendomis ir padavimais apipintai žemei – Žemaitijai.

Iš paveikslų sklindanti budriškos saulės šviesa, jos keistai sodri, nueinanti į amžinybę spalva, verčia perkoduoti akvarelės gylių ir galimybių raišką.

Danutė Einikienė

Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja

Parodos organizatoriai:

Galeria Test ir Žemaičių dailės muziejus

Parodos globėjai:

Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje  

Jarosław Czubinski

Lietuvos Respublikos ambasadorė Lenkijos Respublikoje

Loreta Zakarevičienė

Parodos kuratoriai:

p. Virginija ir Gintaras Končiai, skulptorius Stefanas Viežbickis

atgal