LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   IN MEMORIAM

IN MEMORIAM

Jakovas Bunka

1923.07.13. - 2014.07.30.

 

Jakovas Bunka gimė 1923 metais Plungėje, Lietuvos nepriklausomybės kovų savanorio, apdovanoto Laisvės medaliu, Leibos Bunkos šeimoje.  Prieš karą Jakovas  pas patyrusį meistrą  J. Šublinską mokėsi staliaus amato.

1941 –aisias metais birželio mėnesį prasidėjus Vokietijos – Tarybų Sąjungos karui, šeima pasitraukė į Rusiją. Ten tėvas ir brolis Abramas buvo pašaukti į kariuomenę.  Jakovas, tuomet dar nepilnametis, taip pat įsiprašė savanoriu. Norėjo būti  šalia tėvo.  Jis tarnavo 16-ojoje lietuviškoje divizijoje, buvo du kartus sužeistas.  Apdovanotas medaliu  už Varšuvos išlaisvinimą ir Berlyno paėmimą.  Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir divizijai demobilizavusis, Jakovas Bunka grįžo į Plungę, dirbo baldų fabrike staliumi. 1963 metais  baldų fabrikas buvo pertvarkytas į liaudies gaminių įmonę „Minija“, o Jakovas  ėmė organizuoti medžio drožėjų brigadą.  Šioje įmonėje jis dirbo 32 metus. Parodose pradėjo dalyvauti nuo 1962 – ųjų metų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis ėmėsi medyje įamžinti Holokausto pragare žuvusius žydų tautybės žmones: iš ąžuolo išdrožė žydą batsiuvį, siuvėją, laikrodininką, kalvį, muzikantą, Mozę su Tora... Medžio skulptūrose  įamžino Holokausto aukų skausmą.  Dar karo metais jis sau buvo pasižadėjęs, jei liks gyvas, grįš į Plungę ir savo gyvenimą paskirs žydų  atminimo įamžinimui.  Jakovo Bunkos iniciatyva buvo pradėtas  kurti Kaušėnų memorialas, tvarkyti kitos žydų masinių žudynių vietos – Vieštovėnuose, Milašaičiuose, Plateliuose, Alsėdžiuose, Laumalenkoje, Jovaišiškėje, Šateikiuose. Jis atkūrė dalelę senųjų žydų kapinių, kurios buvo barbariškai sunaikintos jų vietoje statant mokyklą.   1986 -1989 m. kartu su kitais keturiais medžio skulptoriais  Jakovas pradėjo iš ąžuolo kurti  monumentalias skulptūras Kaušėnų memorialui. Dabar šis unikalus memorialas  žinomas visame pasaulyje ir kiekvienais metais jį aplanko daug žmonių iš įvairių šalių. Jis yra sukūręs apie 500 mažosios formos medžio darbų ir surengęs daugiau kaip 20 parodų Lietuvoje ir užsienyje.  Jakovo Bunkos  medžio skulptūrų Holokausto tema yra  Jeruzalės Jad Vašemo, Vilniaus Gaono, Vašingtono Holokausto muziejuose, o  pavieniai žmonės beveik iš trisdešimties pasaulio šalių  tų skulptūrėlių yra įsigiję ir plačiai išgarsinę talentingo medžio skulptoriaus vardą.

Jakovas Bunka parašė Plungės žydų istoriją, kuri atskira knyga buvo išleista 2013 metais, švenčiant autoriaus 90-ies metų jubiliejų.  Izraelyje  buvo išleista jo knyga „Mano miestelis Plungė“.  2009 m. už nuopelnus Lietuvai prezidentas V. Adamkus   J. Bunką apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2012 m. už miesto garsinimą pasaulyje, už atminties kultūros puoselėjimą  jam buvo suteiktas  garbingas Plungės Garbės piliečio vardas.  Jis buvo aktyvus klubo „Oginskių dvaro bičiuliai“ narys nuo pat klubo susikūrimo 2002  metais. 2013 m.  jam suteiktas klubo „Oginskių dvaro bičiuliai“ Garbės nario vardas.  J. Bunka priklausė Lietuvos tautodailininkų sąjungai, jam buvo suteiktas meno kūrėjo statusas. Jis prisidėjo  prie „Saulės“ gimnazijoje steigiamo Tolerancijos centro ir nuolat dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, skirtuose istorinei atminčiai ir tolerancijai.  2009 m. įkurto „Jakovo Bunkos paramos ir labdaros fondo“ iniciatyva Kaušėnuose buvo pastatyta  Atminimo siena 1941-ųjų metų vasarą   1800 nužudytiems Plungės žydams pagerbti, rengiamos jaunimo stovyklos, istorinės ekspedicijos, Plungėje pastatytas paminklas visiems doriems plungiškiams, Žemaitijos nacionaliniame parke kuriamas Obelų sodas, skirtas sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms atminti.

Mirė žmogus ilgus metus buvęs neatsiejama Plungės kultūros ir istorijos dalimi. Bet liko jo  šviesus atminimas ir padaryti geri darbai. Nuoširdi mūsų užuojauta šeimai, artimiesiems  ir visiems jį pažinojusiems žmonėms.

 

Klubas „Oginskių dvaro bičiuliai“

Žemaičių dailės muziejus

Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka

atgal