LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   IŠ ANAPUS ATLANTO- DOVANOS MUZIEJAUS BIBLIOTEKAI

IŠ ANAPUS ATLANTO- DOVANOS MUZIEJAUS BIBLIOTEKAI

„Su geriausiais linkėjimais Žemaičių Dailės Muziejui (ŽDM) mano neatmenamos vaikystės mieste Plungėje, kurią pažinau iš motinos pasakojimų, kaip ji mane po Oginskio rūmų parką vedinėjo... O dabar jau esu 80 m. senelis... gyvenimo ratas eina į galą... dar norėčiau metų kitų ne tiek dėl savęs, bet dėl dviejų šaunių, gabių anūkų - Antano ir Julijaus, ir dėl Lietuvos bibliotekų dar norėčiau šimtą kitą įdomių knygų pasiųsti“, - šiltai kreipiasi prieš savaitę atsiųstame leidinyje „Йонас Чепонис Портрет. Пейзаж .Натюрморт.“ ilgametis ŽDM, Plungės bei dar 19 Lietuvos bibliotekų rėmėjas profesorius Genius Procuta.

Beje, tolimesniame šios knygos puslapyje, po 7 nr. pažymėtu darbu „Старая готика Вильнюса“ apačioje siuntėjas ranka įrašęs „Šioje bažnyčioje, berods šv. Mikalojaus 1942 ar 43 metais priėmiau pirmąją Komuniją“.

 

Leidiniuose - autobiografiniai štrichai

 

Be šios, ŽDM pasiekė dar 20 spaudinių, kuriuos atsiuntė iš Lietuvos kilęs, šiuo metu Kanados mieste Toronte gyvenantis G. Procuta. Taip pat jis nepamiršo ir Plungės viešosios bibliotekos -  dešimt knygų skirta ir jiems. Kaip jau supratote iš cituotų įrašų, kiekviena iš šių dovanojimų knygų yra siuntėjo suasmeninta, paženklinta: ranka pažymėta data, dedikacija ŽDM, parašytas vardas bei pavardė. Taip pat kai kuriuose leidiniuose paliktas antspaudas: „KNYGOS LIETUVAI EX LIBRIS GENIUS PROCUTA TORONTO. KANADA“.

Ypač įdomu skaityti išsamesnius G. Procutos paliktus įrašus, kuriuose užfiksuoti jo autobiografiniai štrichai, atskleidžiama knygos istorija ar išskiriami puslapiai, į kuriuos skaitytojui verta atkreipti dėmesį.

Pavyzdžiui, mokslinei bibliotekai dovanotame fotografijų albume „P. Di Filippo. Rome Vatican“ G. Procuta prasitaria, kad „Mes su Dalia (žmona) Romoje buvome 4 kartus ... reikėtų dar dviejų gyvenimų viską joje pamatyti Genius Procuta Toronto, Kanada šv. Kazimiero kovo 4, 2014 proga“.

O štai knygos „Opera the rough guide“ priešlapyje atskleidžia, kad mėgsta operą, nes mėgo ir motina, kuri nuo 8 metų jį ėmė vestis žiūrėti: „Vilniuje pirmiausia į „Sevilijos kirpėją“ vėliau į „Faustą“ ir „Madame Butterfly“. Atmenu ypač Vilniuje matytą ir girdėtą puikų „Faustą“.

Atsiųstame Leszek Kołakowski veikale „ Metafizinis siaubas“ tituliniame lape paatviravo, kad jam „vieną kartą būnant Čikagos univ. aspirantūroje teko girdėti vieną paskaitą šio autoriaus atvykusio iš  Oxfordo ar Cambridge“.

Vienas reikšmingiausių įrašų, bylojantis apie daugelio  pabėgėlių iš Lietuvos po II-ojo pasaulinio karo likimą, aptinkamas leidinyje „Dr. J. Balys. Lietuvių tautosakos skaitymai“. Profesorius tituliniame lape parašė, jog šią knygą rado  „Toronto Prisikėlimo parapijoje išpardavime, vykstančiam sukelti lėšas dėl Caritas išlaikomų virtuvių pagalbos reikiantiems Kaune ir Vilniuje“.

Knygos priešlapyje kažkas itin tvarkingu dailyraščiu, mėlynu rašikliu  užrašė dedikaciją: „Ponui Petrui Goriui.----.

Bendroms tremtyje - Vokietijoje - praleistoms dienoms prisiminti

Brolau, kai pavargsi keliaudamas išeivio gyvenimo kely, paimk į rankas šią knygą, o ji Tau suteiks naujų jėgų gyvenimui ir bendrai mūsų kovai dėl Lietuvos laisvės ! (paskutiniai du  žodžiai išskirti - parašyti kitokiu šriftu - aut. past.)“. Pasirašė „Lietuvių Paštininkų S-gos Seligenstadt‘o Skyrius. Seligenstadt‘as, Vokietija, 1949 m., sausio mėn. 31 d.“. O šio lapo apačioje, dešiniajame kampe, yra apvalus antspaudas, kuriame vokiečių, anglų bei lietuvių kalbomis pažymėta: „Lietuvių Stovyklos Pašto Agentūra“.


Domisi žydų istorija

 

Iš atsiųstų profesoriaus spaudinių dvi skirtos žydų kultūros, jų genocido, lietuvių - žydų santykių temų gvildenimui. Knygoje „Atminties dienos“ - tai Tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Vilniaus geto sunaikinimo 50-ečiui, vykusioje 1993 m. spalio 11 - 16 d., surinkti skaityti pranešimai.

Jos priešlapyje G.Procuta anglų kalba cituoja ištrauką iš rašytojo, poeto, literatūros mokslininko  Česlovo Milošo kūrinio „Pavergtas protas“(„The Captive Mind“): „When someone is honestly 55٪ right, that‘s very good and there‘s no use wrangling.And if someone is 60٪ right, it‘s wonderful, it‘s great luck, and let him thank God. But what‘s is to be said about 75٪ right? Wise people say this is suspicious. Well, and what about 100٪ right? Whoever says he‘s 100٪ right is a fanatic, a thug, and the worst kind of nascal. An Old Jew of Galicia“.

Tituliniame šio veikalo lape  siuntėjas primena: „Svarbi knyga, bet ją skaitant ar vertinant reikia turėti omenyje Česlovo Milošo cituota seno Galicijos žydo pamokymą“.

Kitame šiai tautai skirtame leidinyje - „Žydų muziejus“, G. Procuta atkreipia dėmesį į svarbų mūsų tautai faktą: „Aš pats virš trijų dešimtmečių esu praleidęs kruopščiai studijuojant žydų (ir mažiau kitų tautų - armėnų, čigonų) genocidą. Labai mažai paliestas žydų gelbėjimas, iš tikrųjų buvo daug, daug didesnis ypač Lietuvoj ir Lenkijoje kaip iki neseniai joms buvo duodama. Tik nelabai seniai pasirodė knygos kaip Martin Gilbert „The Righteous: The Unsung Heroes of the Holocaust“, kur yra bandoma atitaisyti ta didelė klaida, paneigianti lietuvių pagelbą žydams“.

Tiek ŽDM, tiek skaitytojai yra dėkingi už dovanotus jau 455 leidinius. Tačiau, kaip laiške minėjo G. Procuta, prasitaręs, jog sveikata nėra gera, bet norėtų ir viliasi, kad atsiųstų ŽDM knygų skaičius pasiektų apvalų 500 skaičių.Profesoriaus dėka ŽDM mokslinės bibliotekos fondai pasipildė  lietuvių bei kitomis kalbomis išleistomis įvairių žanrų knygomis: „Žydų muziejus Еврейский музей  The Jewish Museum“, „Tomas Sakalauskas. Esu toks, koks esu“, „Opera the rough guide. Written by Matthew Boyden“, „Atminties dienos The days of memory“,  „Tomas Venclova. Tekstai apie tekstus“, „Antanas Klementas. Žemaitiška giesmelė“, „Leszek Kołakowski. Metafizinis siaubas“, Vladas Drėma. Vilniaus Šv. Onos  bažnyčia Vilniaus katedros rekonstrukcija 1782 - 1801 metais“, „Aleksandras Macijauskas Pėdos krante Fotografijos parodos katalogas“, „Йонас Чепонис Портрет. Пейзаж .Натюрморт.“, „Dr. J. Balys. Lietuvių tautosakos skaitymai. Pirmoji dalis“, „Bronys Raila. Laumių juosta“, „Juozas Tysliava. Nemuno rankose“, „Damijonas Riauka Albinas Kijauskas. 1941 metų birželio 21 - 25 dienų sukilėliai Mardosų kuopa“, „George Soros. Demokratijos garantijos“, „Vaclovas Šliogeris. Antanas Smetona  Žmogus ir valstybininkas“, „Regina Mikšytė. Antanas Baranauskas“, „P. Di Filippo. Rome Vatican 200 original photographs in colour“, „Marco Livingstone.  David Hockney“, „Encounters“, „The Symposium“. Taip pat gavome ir Algimanto Maceinos filmą „Paskutinis“ -  apie paskutinį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį - Siaubūną.

Savo laiško pabaigoje G. Procuta prisipažino, kad ypatingai norėtų atskristi į Lietuvą, manau, šis noras netiesiogiai - per į mus prabylančius įrašus spaudiniuose, jau yra išpildytas.

 

Dalia Šimkutė

 

atgal