LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   JUBILIEJINĖ JUOZO KALINAUSKO KŪRYBOS DARBŲ PARODA

JUBILIEJINĖ JUOZO KALINAUSKO KŪRYBOS DARBŲ PARODA

Žemaičių dailės muziejuje atidaryta žymaus Lietuvos skulptoriaus, medalininko, nusipelniusio meno veikėjo Juozo Kalinausko jubiliejinė paroda. Ją papildė skulptoriaus dukros Linos Kalinauskaitės sukurti medaliai, juvelyrikos dirbiniai.
Svarbiausia parodos tema – Lietuvos istorija. Istorija unikalioje formoje – medaliuose. Kuriant medalius, pasitelkiamas ne tik talentas, žinios, bet ir įžvalgus protas, sugebantis atmesti tai, kas nereikšminga, sugeneruojant iškalbingas detales – simbolius, o tai ir atveria medaliuose istorijos esmę. Juozo Kalinausko medaliai – miniatiūriniai istorijos epai. Kūrybos bendraautorystė su dukra Lina Kalinauskaite parodai suteikia lengvumo, skaidrumo, moteriško subtilumo, išieškant medalių turinio harmonijos.
Sveikinimo žodį tarė Plungės rajono savivaldybės mero pavaduotoja Asta Beierlė Eigirdienė.
Jubiliejinės parodos atidarymo vakarą nuskaidrino Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokinių parengtas koncertas. Grojo kanklininkų ansamblis (mokytoja Irena Urbonienė), fortepijonu – Akvilė Rimkutė, Paulina Šatkauskytė (mokytoja Aliona Alminienė), smuiku griežė Akvilė Skersonaitė (mokytoja Ramunė Žebrauskienė, koncertmeisterė Rima Žilinskienė), instrumentinis trio: Akvilė Skersonaitė (mokytoja Ramunė Žebrauskienė), Ingrida Bertašiūtė (mokytoja Romena Bernotienė), Laura Bertašiūtė (mokytoja Ligita Veniulienė).

„Savo kūriniuose siekiu monumentalumo, formos sprendime – harmonijos, ritmo ir muzikalumo“
Juozas Kalinauskas
Tai vienas žymiausių lietuvių skulptorių, medalininkų, žinomas ne vien Lietuvoje, bet ir Europoje. Ne kartą atstovavo Lietuvai FIDEM parodose: Lenkijoje (Krokuvoje, 1975), Olandijoje (1998), Prancūzijoje (Paryžiuje, 2002), JAV (Kolorado Springse, 2007), JK (Glazgove, 2012), Bulgarijoje (Sofijoje, 2014), taip pat Baltijos šalių trienalėse. Jo darbai pateko į apžvalginį FIDEM konkursinių parodų dešimtmečio (nuo XVI iki XXVI parodos) leidinį „Modern Art Medals“ (LLC, 1998).
Juozas Kalinauskas nuo pirmųjų savarankiškų kūrybos žingsnių kūrė reljefus, medalius ir daug piešė. Jo piešiniai dar Kauno Stepo Žuko meno mokykloje buvo ypatingi, meniški, atlikti su kūrybine aistra. Vėliau kūrė skulptūras, portretinius biustus ir monumentus, netgi mėgino tapyti paveikslus, kai jo vaizduotėje gimę istoriniai vaizdai netilpo mažuose medalio rėmuose. Iš skulptūrų įspūdingiausi yra moterų aktai, kaip ir jo pažįstamo nuo meno mokyklos laikų Rimanto Dichavičiaus fotografijos.
J. Kalinauskas mato moteris įvairiose situacijose: simbolinėse, mitologinėse Veneros, Mūzos, Temidės figūrose ir kasdieniniam gyvenime – jaunystėje ir brandos amžiuje, poilsio metu, šeimoje, pirtyje, sportinėje aplinkoje, per moters figūrą dailininkas gali išreikšti ilgesį ir ryto nuotaiką. Jis visada išlieka gėrio ir grožio pasaulyje.
Kita svarbiausia jo kūrybos tema – Lietuvos istorija, kuriai jis ištikimas visą gyvenimą. Pamėgo medalių meną, kuriame buvo galimybė gilintis į istoriją ir kitą gyvenimo pusę – į kovą ir sunkiai pasiekiamą pergalę, dramatiškas aplinkybes, kurios nepriklauso nuo žmogaus, jo vilčių ir siekių. Dar sovietmečiu pasirodė jo medalis, skirtas 1863–1864 metų sukilimui, kai tais laikais nebuvo valdžios leista surengti šiai lietuviams svarbiai istorinei datai skirtos parodos. Taip istorijos tema nusikėlė jo kūryboje į tolimą ateitį, išskyrus M. K. Čiurlionio medalioną (1965) ir „Vilniaus įkūrimo legendą“ (1973).
Prie istorinių darbų kūrinių skulptorius sugrįžo atgavus Lietuvai nepriklausomybę. Greta portretų žymioms asmenybėms (M. K.Čiurlioniui, Prezidentui K. Griniui, Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalienės Mortos karūnavimo 750 metinių), sukūrė medalius, skirtus svarbioms istorinėms datoms: Saulės mūšiui (2006), 1863–1864 m. sukilimui (2013) ir Oršos mūšiui (2014). Kitus kūrinius pradėjo kurti kartu su savo dukra Lina, norėdamas perduoti žinias bei patirtį, taip pat prisiliesti prie istorinės temos, kuri, deja, ir šiais postmodernizmo laikais nepopuliari Lietuvoje. Tėvo ir dukros kūrybinio bendravimo rezultatas – medaliai, skirti: Radvilui Juodajam (2006), Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui (2009), Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui (2010). Šių darbų istoriniai kovų siužetai padiktavo sudėtingas daugiafigūrines kompozicijas, kurios pareikalavo abiejų kūrėjų aukšto profesionalumo, reljefų plastinių niuansų darnos bei harmoningos jungties. Rezultatai stebina šio kūrybinio ansamblio darna ir vienybe.

LINA KALINAUSKAITĖ
Gimė 1983 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje, žinomo skulptoriaus Juozo Kalinausko šeimoje. 2001 m. baigė M. K. Čiurlionio menų gimnaziją. 2005 m. baigė Vilniaus dailės akademijos freskos restauracijos specialybę. Studijavo Prahos dailės akademijoje (2004) ir Florencijos dailės akademijoje (2007). Nuo 2001 m. dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Tarptautinės medalių meno federacijos (FIDEM) narė (2012) ir Lietuvos dailininkų sąjungos narė (2013).
Kuria medalius Lietuvos istorijos tema, istorinius paveikslus ir portretus, tęsia klasikinę dailės tradiciją, siekia estetiškumo, remiasi Antikos ir Renesanso harmonija. Žinoma istorinių medalių kūrėja ir aktyvi medalių plenerų dalyvė.
2006–2010 metais kartu su tėvu yra sukūrusi bendraautorinių kūrinių, iš kurių svarbiausi – paveikslų serija „Vilniaus tvanas. 1655“ (2009), medalis, skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui (2009), Žalgirio mūšio 600 metų paminėjimo medalis ir bareljefas (2010). Linos dalyvavimas bendruose su tėvu projektuose suteikė darbams moteriškos dvasios: švelnumo, formos jautrumo, detalių elegancijos. Medaliai įgijo subtilios plastikos savybių.
Šiuo metu dailininkė taip pat kuria skulptūros bei juvelyrikos srityse.
Nijolė Tumėnienė

atgal