LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   KUNIGAIKŠČIO MYKOLO MIKALOJAUS SEVERINO MARKO OGINSKIO 170-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMAS

KUNIGAIKŠČIO MYKOLO MIKALOJAUS SEVERINO MARKO OGINSKIO 170-ŲJŲ GIMIMO METINIŲ MINĖJIMAS

2019 m. balandžio 25 d. sukanka 170 metų kai gimė žymus filantropas ir mecenatas, Plungės dvaro valdos savininkas kunigaikštis Mykolas Mikalojus Severinas Markas Oginskis (1849.IV.25-1902.III.10). Kviečiame kartu paminėti šią sukaktį!

Mykolas Mikalojus Oginskis (1849 - 1902) — Plungės valdytojas


Tai paskutinis Plungės valdytojas. Centriniame valstybiniame istoriniame archyve yra dokumentas, kuriame minima, kad 1873 m. vasario 21 d. kunigaikštis Mykolas Mikalojus Oginskis pirko iš valstybės patarėjo grafo Platono Zubovo Plungės dvarą su to paties pavadinimo miesteliu ir Stonaičių, Aleksandravo, Žutautų, Jovaišiškės, Karklėnų ir Santakos palivarkais, priklausančiais Kauno gubernijai, Telšių valsčiui.
Mykolas Mikalojus Oginskis buvo vedęs grafaitę Mariją Skužev- ską. Tapęs Plungės valdytoju, kunigaikštis ėmėsi reformų. 
Kunigaikštis su kaimo žmonėmis kalbėdavęs žemaitiškai, padėdavęs neturtingų valstiečių vaikams siekti mokslo, rėmęs lietuvių spaudą, skyręs lėšų jai platinti, buvo Petrapilyje veikusios labdaringos lietuvių ir žemaičių draugijos narys. M. M. Oginskis Plungėje rengė žemės ūkio parodas, geriausių eksponatų savininkus apdovanodavo.

Kunigaikštis nepasitenkino įsigytais neišvaizdžiais rūmais, kurių pirmasis aukštas buvo mūrinis, o antrasis— medinis (rūmai stovėję aikštelėje prieš dabartinius rūmus). Juos nugriovė ir pastato medžiagas panaudojo senelių prieglaudai pastatyti. Ji buvo pastatyta netoli parko vartų, žmonės ją vadino ubagynu.


    
Kunigaikštis Mykolas Oginskis. Kunigaikštienė Marija Oginskienė.

Plungės dvaras ir parkas
Mykolas Mikalojus Oginskis ėmėsi naujų rūmų statybos. Dedant kertinį akmenį, dalyvavo Oginskių šeima, daug svečių, dalyvavo ir Laurynas Ivinskis, kuris, matyt, buvo parašęs tekstą, po kuriuo pasirašė dalyvavusieji. Tekstas buvo užkastas po kertiniu akmeniu, kurį pašventino kunigas Povilas Beresnevičius.
Rūmų architektas buvo vokietis Karlas Lorensas, darbų vykdyto- 1 jas — Šrankė (Schranke). Iš sąmatų matyti, kad centrinių rūmų
statybai buvo išleista apie 50000 sidabrinių rublių. Neorenesanso stiliaus rezidenciniai rūmai buvo baigti statyti 1879 metais. Rūmai buvo įrengti prabangiai: brangūs baldai, laikrodžiai, veidrodžiai. Didžiojoje salėje buvo baltas marmurinis balkonas, kuriame grodavo muzikantai. Salės lubos papuoštos keturiais nupieštais amūrais, vaizduojančiais metų laikus.

Kunigaikštis labai domėjosi savo gimine, rinko portretus (turėjo apie 100 portretų kolekciją), skulptūras, relikvijas (2 sidabrinės etmono lazdos, 2 sidabriniai šovinių krepšeliai, ordinai, tabokinės, archeologiniai, numizmatikos rinkiniai). Rūmai turėjo turtingą biblioteką.
Pirmame rūmų aukšte kairėje pusėje buvo įrengti Marijos Oginskienės apartamentai, o dešinėje — Mykolo Mikalojaus Oginskio. Antrojo aukšto patalpos buvo skirtos svečiams, bibliotekai ir skaityklai.
Rūmų fasadinėje pusėje esančiame dideliame balkone svečiams grodavo muzikantai.
Kaip brolis Rietave, taip Mykolas Mikalojus Oginskis Plungėje pertvarkė apie 50 ha parką. Buvo išrauta dalis anksčiau sodintų medžių, padarytos keturkampės aikštelės, pristatyta statulų, pavėsinių. Prie didelio Perkūno ąžuolo buvo padaryta suolų; čia grodavo muzikantai. Tarp ąžuolų buvo supiltas kalniukas, ant jo įrengta grybo formos pavėsinė. Netoli pavėsinės lieptas per Babrungą. Oginskienė juo pėsčiomis eidavo Į bažnyčią. To liepto neliko. Ąžuolyne yra Įdomus medis, iš kurio kamieno išaugusios penkios atšakos. Pa- 'sakojama, kad šį medį pasodinęs penkių sūnų tėvas. Toliau buvo trys tvenkiniai: Patkavos (Pasagos), Žaliasis, Žieminis. O iš viso parke buvo septyni tvenkiniai. Prie rūmų fasado iškasto tvenkinio salelėje buvo Įrengtas fontanas su Afroditės ir kupidonų skulptūromis.
Oginskių laikais parkas buvo labai prižiūrimas. Čia nuolat dirbo 10 moterų, 4 vyrai su 4 arkliais. Kiekvienas kampelis buvo išvalytas, medžiai genimi. Ypač nuostabūs buvo gėlynai, daug rožių. Kiekvieną pavasarį pas parko prižiūrėtoją iš miesto ateidavo vaikų. Jie gaudavo po kalvėje nukaltą smailų kastuviuką, dvare nupintą krepšelį. Prižiūrėtojas nurodydavo plotą, ir vaikai imdavo su šaknimis rauti pienes, jas tvarkingai dėti į krepšelius. Kai jie baigdavo darbą, prižiūrėtojas suskaičiuodavo kiekvieno surinktas pienes ir sumokėdavo. Po to vaikai pietaudavo. Taip buvo išnaikintos pienės, kurių ir dabar parke nematyti. Parką juosė tvora. Iki šių dienų yra išlikę pseudorcnesansinio stiliaus vartai. Jų kertinių piliastrų nišose yra XVI a. šarvuotų karių statulos. Ant pilonų yra meškų statulos. Meškos viena prieš kitą letenose laiko skydus su herbais: vienas herbas grafų Skuževskių, o kitas — kunigaikščių Oginskių giminės.
Prie rūmų buvo dar du pastatai. Kairėje pusėje esančiame pastate buvo svečių kambariai. Ten gyvenusios ir auklės vienuolės, kurios dirbusios Oginskių išlaikomoje našlaičių prieglaudoje. Prie šio pastato, pievutėje, buvusi didelė apšildoma oranžerija, kur buvo
auginama daug gražių gėlių. Į šią oranžeriją žiemą sunešdavo ir palmes bei kitus pietų kraštų augalus. Čia buvo ir Oginskių šeimos koplytėlė.
Dešinėje pusėje esantis pastatas buvo skirtas dvaro administracijai, čia dirbo buhalteris. Siame pastate buvo ir virtuvė.
Prie ūkiškųjų vartų yra raudonų plytų namelis. Čia gyvendavo žmogus, prižiūrintis parko fauną. Buvo auginami fazanai, juos vadino “ bažankomis” (“bažant” — lenkiškai —fazanas), o prižiūrėtoją — “bažanterininku”. Paskutinysis fazanų prižiūrėtojas buvo Adžejus Kotoviakas.
Netoli fazanų prižiūrėtojo namelio maro metais palaidota daug mirusių plungiškių. Apie tai paaiškėjo, kai 1935 m., ruošiantis statyti namus, čia buvo atkastas didelis kapinynas. Palaikai, krūvos kaulų ir kaukolių buvo išvežti ir palaidoti kažkokiame senkapyje.
Siame rūmų ansamblyje dar buvo žirgynas, pilaitė-laikrodinė ir du pastatai, skirti orkestro mokyklai, kurią Oginskis įkūrė 1873 metais. Vienas pastatas buvo vadinamas muzikantine. Jis buvo 9 kambarių, kurių vienas buvo didelis ir jame galėjo vykti orkestro repeticijos. Salia muzikantinės buvęs pastatas vadinosi Šveicarija. Jis buvo trijų aukštų. Antrame aukšte pagal visą namo sieną buvęs balkonas su stikliniais langais. Toks pat balkonas juosė ir trečiąjį aukštą. Balkonai buvo papuošti išdrožinėtais vaisiais, lapais, gėlėmis. Jis priminė Alpių kalnuose statomus medinius namus. Gal dėl to taip ir buvo pramintas. Šiuose namuose buvo mokomasi groti, gyveno muzikantai.

Eleonora Ravickienė ,,Šimtmečių takais“

atgal