LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   KVIEČIA IX TARPTAUTINIS MYKOLO OGINSKIO FESTIVALIS

KVIEČIA IX TARPTAUTINIS MYKOLO OGINSKIO FESTIVALIS

Kviečia IX tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis

Festivalis vyks rugpjūčio 30 – rugsėjo 27 d.

Kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro parke galingai suošia ąžuolai, pasigirsta kurtinantys patrankų šūviai, kurių aidas sudrumsčia tvenkinio ramybę, sukeldamas žaižaruojančias bangeles bei nuostabą taurių lelijų žieduose... Ir vėl tyla. Toje tyloje suskamba švelnūs, ilgesingi ir jaudinantys muzikos garsai. Taip, neapsirikote - liejasi nuostabusis Mykolo Kleopo Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ muzikinis balzamas sielai. Jis patvirtina, jog visą mėnesį plungiškiai ir miesto svečiai gėrėsis pasaulio iškiliųjų kompozitorių klasikine muzika – prasideda IX tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis. Iškilmingas festivalio atidarymas vyks rugpjūčio 30 dieną (šeštadienį) 16. 30 val. Plungėje, istorinėje Mykolo Oginskio rūmų parterio erdvėje.

Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio meno vadovas prof. Juozas Domarkas, visada reiklus muzikinei programai, repertuarą parinko taip, kad festivalio dienomis į darnią visumą susilietų įvairių epochų muzika ir klausytojai galėtų atsiverti dangiškai jos galiai.

Programoje skambės kompozitorių J.S. Bacho, G. F. Hendelio, M. Ravelio, N. Rimskio-Korsakovo, J. Bramso, M. K. Čiurlionio, H. Vieniavskio, M. K. Oginskio, R. Šerkšnytės, G. Kuprevičiaus ir daugelio kitų kūriniai. Per trumpą laikotarpį – vos mėnesį – publika turės galimybę gėrėtis trijų simfoninių orkestrų - Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ( meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas), Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninio orkestro (meno vadovas ir dirigentas  Martynas Staškus, dirigentas Juozas Mantas Jauniškis), Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro (vyr. dirigentas Dainius Pavilionis)  – koncertais.  Kartu su Klaipėdos muzikinio teatro simfoniniu orkestru koncertuos operos solistai Asta Kriščiūnaitė (sopranas) ir Stein Skjervold (baritonas) bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras (vadovas Vladimiras Konstantinovas) ir Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vadovas Tomas Ambrozaitis). Į festivalio programą įtrauktas Baltarusijos virtuozų ansamblio „Klasik-Avangard“ (vadovas ir dirigentas Vladimiras Baidovas) bei solisčių – tarptautinių konkursų laureačių Irinos Loi (sopranas) ir Sašos Arbuzovos (smuikas) koncertas.

Festivalio programoje – ir jau tradicija tapęs Jaunimo orkestrų koncertas: pirmoje dalyje muzikuos fagotų ansamblis „Vilniaus fagotynas“ (vadovas Šarūnas Kačionas), o antroje dalyje – visada laukiama, daug teigiamos energijos suteikianti muzikinė „Rudens akvarelė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui“ – koncertuos Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinis styginių orkestras. Jam diriguos publikos simpatijas užkariavęs chorvedybos maestro Tomas Ambrozaitis. Orkestro koncertmeisterės - Asta Žiobakaitė ir Romena Bernotienė, idėjos autorius -  Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla.

Festivalio uždarymo koncerte dalyvaus neseniai susibūręs Baroko operos teatras, kuris muzikos mėgėjams suteiks progą pasigėrėti baroko muzika: girdėsime  G. F. Hendelio oratoriją  „La Resurrezione“ ( „Prisikėlimas“). Solistai: Rūta Vosyliūtė (sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Andrius Bartkus (tenoras), Tadas Girininkas (bosas). Koncerte dalyvauja Baroko operos teatro orkestras, kuriam vadovauja jaunosios kartos dirigentas Juozas Mantas Jauniškis bei choras - vadovas Egidijus Kaveckas.

 Šiemet profesorius Juozas Domarkas mini kūrybinės veiklos 50 - metį: nuo 1964  metų  jis vadovauja reprezentaciniam Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui. Jame per daugybę metų išugdė daugiau kaip 90 išskirtinio lygio profesionalių muzikantų. „Orkestras – tai vyriausiojo dirigento veidrodis realių galimybių rėmuose“, - taip  apie dirigento vaidmenį orkestre yra sakęs maestro prof.  J. Domarkas. Jo kasdienių titaniškų pastangų, išskirtinio talento ir kūrybinio užsidegimo dėka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras pasaulyje žinomas kaip „domarkišką“ stilių turinti  aukščiausios klasės muzikinė institucija. Su vadovaujamu orkestru maestro koncertavo Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Turkijoje, Korėjoje, Lotynų Amerikos šalyse ir kitur. Orkestras  laukiamas garsiuose Europos muzikos festivaliuose ir koncertų salėse: Vienos „Musikverein“, Londono „Barbican Centre“, Kelno filharmonijoje, Amsterdamo „Concertgebouw“.

Už nuopelnus mūsų šalies muzikinei kultūrai prof. J. Domarkui suteikti valstybiniai apdovanojimai: Lietuvos valstybinė premija (1974), Lietuvos vyriausybės meno premija (1998), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius (1994) ir Didysis kryžius (1998), Lietuvos nacionalinė meno ir kultūros premija (2000). 2006 m. rugsėjį už nuopelnus plėtojant Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą prof. J. Domarkas buvo apdovanotas Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinu.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento prof. Juozo Domarko, atidarymo koncertą pradės rusų nacionalinės muzikos kūrėjo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo (1844 – 1908) simfonine siuita „Šecherazada“.

  N. Rimskis-Korsakovas – kompozitorius, pedagogas, dirigentas, kurio 170 – ąsias gimimo metines šiemet pažymi muzikinis pasaulis,  gimė 1844 m. kovo 18 dieną Novgorodo gubernijoje, Tichvino mieste. Šeimos namas stovėjo vaizdingoje vietoje ant Tichvinkos upės kranto, priešais vienuolyną. Būsimasis kompozitorius nuo pat vaikystės buvo žingeidus, gabus, daugeliui dalykų imlus, bet labai jautrus vaikas. Vos sulaukus šešerių metų jis buvo lavinimas namuose, taip pat mokomas groti fortepijonu, tačiau mažajam Nikolajui muzika buvo tik dar vienas žaidimas. Labiau jį žavėjo knygos, svajojo apie tolimas kelionės. Apsuptas muzikalios šeimos, nuolat girdėdamas cerkvėje skambančią muziką ir dainuojamas rusų liaudies dainas, anksti, vos sulaukus 11 metų, pats parašė pirmuosius muzikinius kūrinius. Tačiau muzikos jis nepasirinko: sekdamas vyresniuoju broliu – jūrų karininku, vėliau tapusiu kontradmirolu bei patarus tėvui, Nikolajus 1956 metais įstojo į Jūros kadetų korpusą Peterburge. Su pagyrimu baigęs mokslus, jis gavo gardemarino laipsnį ir tęsė jūrininko karjerą. Bet vis tik jam patiko muzika. Norėdamas įgyti geresnį muzikinį išsilavinimą, nuo1859 metų rudens mokėsi pas pianistą Fiodorą Kanille. 1865 metais užbaigė rašyti pirmąją simfoniją, sukūrė pirmuosius romansus. Galiausiai pasirinko muzikos kelią. 1871 metais pradeda dėstyti Sankt Peterburgo konservatorijoje, tapo kompozicijos klasės profesoriumi. Nikolajus Rimskis-Korsakovas sukūrė 15 operų, apie 80 romansų, nemažai simfoninės muzikos.

N. Rimskio-Korsakovo simfoninė siuita „Šecherazada“ (1888) dedikuota bičiuliui žymiam rusų kultūros veikėjui, muzikos ir dailės kritikui Vladimirui Stasovui. Tai vienas ryškiausių rytietiškos tematikos kūrinių rusų muzikoje. Kompozitorius siuitą sukūrė įkvėptas arabų pasakų „Tūkstantis ir viena naktis“, kurios parašytos pagal viduramžių arabų pasakų rinkinį (IX a. persų pirklio „Tūkstantis pasakų“ vertimas). Manoma, kad rinkinio jungiamoji dalis apie Šecherazadą sugalvota vėliau -  XIV amžiuje. N. Rimskio-Korsakovo „Šechererazada“ susideda iš keturių dalių, kurios kiekviena muzikinė dalis turi savo programinę charakteristiką. Jas, kaip ir pasakose, sieja Šecherazados leitmotyvai. Dar vienas kūrinys, kuris nuskambės festivalio atidarymo koncerte bei klausytojus nuskraidins į išraiškingo ispaniško šokio sūkurius ir nepaleis iki paskutinio akordo  - kompozitoriaus Moriso Ravelio (1875 – 1937) „Bolero“. 

 Morisas Ravelis – prancūzų kompozitorius – impresionistas, dirigentas, vienas iš XX a. muzikos reformatorių gimė 1875 metais kovo 7 dieną. Sibūre, miestelyje netoli Ispanijos sienos, kur tuo metu Moriso tėvas Jozefas dirbo kelių inžinieriumi. Tėvas buvo aistringas muzikos mylėtojas. Šią aistrą perdavė ir sūnui. Įžvalgusis tėvas mokėdavo sūnui už kiekvieną muzikos pamokos pusvalandį... Tiesa, Morisas pats pradėjo nuosekliai domėtis muzika, muzikuoti. Įstojo į prestižinę Paryžiaus konservatoriją, baigė fortepijono klasę. Jaunajam muzikantui didelę įtaką padarė impresionistas Erikas Sati. Tai vienas iš XX a. pirmos pusės europinės muzikos reformatorių, ispanų  pianistas Ričardas Vines. Impresionizmas muzikoje – tikra revoliucija. Akademinė muzikos visuomenė priešinosi šiai naujai meno srovei. Ne išimtis ir M. Ravelio kūryba. Nors muzikinė publika kompozitorių ir atlikėją vertino, žavėjosi jo muzika, konservatyvusis akademikų ratas jį ignoravo. Bandymas 1905 metais ketvirtą kartą dalyvauti muzikiniame konkurse Didžiąjai Romos Premijai laimėti tapo tikru skandalu. Konkurso durys jam buvo užtrenktos. Oficiali kliūtis - amžiaus cenzas (dalyvių amžius tik iki 30 m.), bet įsikišus rašytojams, Paryžiaus muzikinei visuomenei bei spaudai buvo atskleista tikroji priežastis – kompozitoriaus novatoriškumas. Skandalas baigėsi ilgamečio konservatorijos direktoriaus Teodoro Diubua atsistatydinimu. Nors Didžioji Romos Premija liko tik svajonėse, M.Raveliui ši istorija pasitarnavo kasdien kylančiam populiarumui. Jis tapo antruoju muzikinio impresionizmo lyderiu – Klodo Debiusi sekėju.

Pirmojo Pasaulinio karo metu M.Ravelis, pasitelkdamas visas pažintis, įsiprašė į reguliariąją armiją, nors  komisija, kaip neatitinkantį  jokiems armijos standartams (dėl mažo ūgio) nepriėmė į kareivių gretas. Daugiau, kaip trejus metus M. Ravelis tarnavo savanoriu automašinų divizijoje.

Po karo M. Ravelis daug dėmesio savo kūryboje skyrė muzikinei jausminei išraiškai, todėl vietoj operinės muzikos kūrė instrumentines pjeses. Nuo 1922 metais kompozitorių lydėjo virtinės koncertų tiek Europoje, tiek ir Amerikoje. Apie M. Ravelio populiariausią kūrinį „Bolero“ buvo sakoma, kad tai  - „virimo knyga su receptais apie tembrų prieskonius“. Jame, pasitelkiant įvairiausių instrumentų variacijas, pagrindinė tema užauginama iki galingo skambesio. Kūrinys buvo užsakytas šokėjos Idos Rubinštein ir pirmą kartą atliktas 1928 metais Paryžiuje, Grand Operoje. Bolero – santūrus, vidutinio tempo, bet daug vidinės ekspresijos turintis šokis, populiarus Ispanijoje. Beje, 1910 metais Ida Rubinštein balete „Šecherazada“ (pagal N. Rimskio-Korsakovo siuitą ir M. Fokino choreografiją) taip pat atliko pagrindinį vaidmenį.

Festivalis, kuris tęsis visą rugsėjo mėnesį, klausytojus dosniai užlies melodijų lietumi, o senojo parko žavesys visiems „užaugins sparnus“, akimirką leisiančius pakilti į erdvę, kurioje susipynę gamtos ir muzikos garsai. Esate laukiami tos bendrystės  akimirkoje.

Festivalio organizatoriai: Genovaitė Žiobakienė – Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė, Plungiškių draugijos viceprezidentė, Plungės garbės pilietė;

Alvidas Bakanauskas – Žemaičių dailės muziejaus direktorius.

Festivalio koncertų vedėjas -  muzikologas Viktoras Gerulaitis.                                                                                

Festivalio renginiai nemokami.

Danutė Einikienė


2019 © Žemaičių dailės muziejus
Biudžetinė įstaiga, Parko g. 1, LT-90113 Plungė.
Tel./faks. (8 448) 52492, el.p.
zd.muziejus@gmail.com
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191123113

Visos teisės saugomos © 2017 Žemaičių dailės muziejus