LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   NETEKOME KRAŠTIEČIO JUOZAPO ŠIMKAUS

NETEKOME KRAŠTIEČIO JUOZAPO ŠIMKAUS

J. Šimkus gimė ūkininkų – Marijonos ir Antano Šimkų šeimoje. Paūgėjęs mokėsi Plungės valsčiaus pradžios mokykloje, ją baigęs – Plungės Tėvų kapucinų progimnazijoje. Gavęs Plungės gimnazijos baigimo pažymėjimą, dvejus metus dirbo Mosėdyje skaityklos vedėju. Visada jį traukė miškas, tad 1942-aisiais pasirinko Vilniaus universitete Miškų mokslo fakultete studijuoti miškininkystę. Deja, 1943 m. Lietuvą okupavę vokiečiai universitetą uždarė, todėl antrakursis grįžo į tėviškę. Pradėjo dirbti Plungės urėdijoje, Kulių girininkijoje. Į sostinę tęsti studijų sugrįžo 1945-aisiais, kai vėl universitetas atvėrė duris.

1949 m., gavęs miškų inžinieriaus diplomą, pradėjo dirbti laborantu Vilniaus universitete pas profesorių Antaną Minkevičių. Gabų specialistą dėstytojai pradėjo raginti studijuoti aspirantūroje, tad jis pradėjo ruoštis – išlaikė egzaminą, bet kaip tik tuo metu Miškų fakultetas persikėlė į Kauną, o jis jau turėjo šeimą, tad, jo paties žodžiais, nebegalėjo išvažiuoti. Tada J.Šimkus pradėjo dėstyti Vilniaus miškų technikume. Kai Miškų technikumas taip pat buvo perkeltas į Kauną, tapo Miškų ūkio ministerijos vyriausiuoju patologu.
Tebedirbdamas Miškų ūkio ministerijoje, pradėjo dėstyti bendrojo lavinimo dalykus – matematiką, fiziką, chemiją, pedagogiką Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. Paskui perėjo į turizmo sritį – moksleivių turistinę ekskursinę stotį. Su bendradarbiais organizuodavo moksleivių ekskursijas, sąskrydžius. Vėliau tapo turizmo valdybos inspektoriumi, prisidėdavo prie ekskursijų ruošimo. Tokiu būdu su jaunimu pakeliavo po Ukrainą, Rusiją, Kaukazą. Kasmet organizuodavo sąskrydžius, į kuriuos susirinkdavo po 10 tūkstančių moksleivių. Didžiausi sąskrydžiai buvo Zarasuose, Meteliuose, Giruliuose, prie Durbės pilies Latvijoje.
Bibliofilas visą gyvenimą nenutraukė ryšių su gimtuoju Plungės kraštu, domėjosi praeitimi, rinko kraštotyrinę medžiagą. Šį polinkį galbūt lėmė ir pirmoji ekspedicija vaikystėje po Žemaitiją kartu su profesoriumi, kraštotyrininku, fiziku Ignu Končiumi, broliu Antanu ir jo studijų draugu Juozu Andrijausku. „Mano tėvas jiems davė porą arklių, mane paėmė už vežiką ir išvykome į Kulūpėnus. Važiuojame pro kokią koplytėlę – I. Končius sustabdo, išlipa, nueina pas kaimynus, klausinėja, kas pastatė, kada. Taip ištisą dieną važiavome iš Plungės iki Kulūpėnų. Surinko visokius rakandus, kuriuos parvežėme namo pas mus, tėvas padarė dėžes, į jas sukrovė ir išsiuntė į Kauno muziejų. Tai buvo apie 1930-uosius“, - prieš keletą metų kalbintas J. Šimkus pasakojo apie savo pirmąją ekspediciją.
Žemaičių dailės muziejus yra dėkingas šiam iškiliam žemiečiui už mokslinei bibliotekai dovanotų per 3 tūkst. vertingų leidinių – tarpukariu išleistų knygų, žurnalų, XX-XXI a. istorinę, kraštotyrinę, grožinę, meninę, sveikatinimo literatūrą, žodynus, enciklopedijas.

Žemaičių dailės muziejus reiškia nuoširdžią užuojautą J. Šimkaus artimiesiems, patyrusiems netektį.

ŽDM kolektyvas

atgal