LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   PLUNGEI SUTEIKTOS MAGDEBURGO TEISĖS

PLUNGEI SUTEIKTOS MAGDEBURGO TEISĖS

Prieš 228-erius metus sausio 13-ąją Plungė tapo laisvuoju miestu, kai karalius Stanislovas Augustas
suteikė Magdeburgo teises.
Iki XVI a. Plungės vardas nebuvo žinomas. Kryžiuočių kronikose minima Gondinga. Tik apie 1570 m. Plungė ima stiprėti kaip seniūnijos centras ir išauga į nemažą miestelį, Žygimantui Augustui jį perleidus Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės atstovui Mykolui Aleknavičiui. Prieš paskutinįjį Lietuvos ir Lenkijos padalijimą Plungė susilaukia karaliaus Stanislovo Augusto privilegijos: tampa laisvu miestu. Karaliaus privilegijos rašto ištraukoje rašoma: „Plungėnų miestas įrodė, kad jame gyvena pasiturintys laisvieji žmonės. (...) Mes, Karalius, pilnai pritariame konstituciniam Seimo sprendimui, linkėdami, kad miestas būtų apgyvendintas laisvais, užsiimančiais amatais ir prekyba gyventojais. ( ...) Susirinkimui ir teismui leidžiama pasistatyti rotušę, mėsos parduotuvę ir bendrą miesto plytinę. Nustatome herbą: kviečių pėdas laisvai perrištas juosta, virš jo žiūri Dievo apvaizdos akis. Tokį herbą leidžiame naudoti anspauduose (kalba netaisyta – aut. past.) ir kituose šio miesto ženklinimuose.
Išleista Varšuvoje 1792 metais sausio 13 dieną mano 28-aisiais karaliavimo metais.
Karalius Stanislovas Augustas“.
Tačiau plungiškių lauktos Magdeburgo teisės greitai nebeturėjo reikšmės. Po nesėkmingo 1794 metų Tado Kosciuškos sukilimo Lietuvą ir Lenkiją pasidalino kaimynai. 1795 metais įvyko trečiasis Lietuvos ir Lenkijos padalinimas. Lietuvoje buvo įvesta rusų tvarka.
„Žemaičių dailės muziejaus“ inf.

Nuotraukose:
Magdeburgo teisės. Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr.
Pirmasis Plungės herbas.

Literatūra
E. Ravickienė. Šimtmečių takais. Plungė–Klaipėda.
Plungės švietimo istorija. Plungė–Klaipėda.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės vėliavos ir žemėlapiai. Lietuvos dailės muziejus 2006.


atgal