LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   PLUNGIŠKIŲ DRAUGIJOS VALDYBOS SUSITIKIMAS SU MOKSLININKAIS

PLUNGIŠKIŲ DRAUGIJOS VALDYBOS SUSITIKIMAS SU MOKSLININKAIS

2015 m. sausio 22 d. Vilniaus universiteto istorijos fakultete vyko Plungiškių draugijos valdybos susitikimas su Žemaitijos ir Plungės praeitį tyrinėjančiais istorikais. Remiant šiai visuomeninei draugijai, dienos šviesą jau yra išvydęs ne vienas leidinys apie Plungę ir žymius kraštiečius, bendradarbiaujant su partneriais, kasmet rengiamas tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis.

Vilniuje suorganizavę išvažiuojamąjį valdybos posėdį, į susitikimą su istorikais atvyko Vičiūnų grupės bendraturtis ir Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus su žmona Regina, Vičiūnų grupės bendraturtė Birutė Andriuškaitė, Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorė ir Plungiškių draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė. Susitikime taip pat dalyvavos Seimo narys Jurgis Razma, Plungiškių draugijos valdybos nariai Švietimo viceministras Rimantas Vaitkus ir Vilniaus apskrities VKP Migracijos valdybos viršininkas Gintaras Bagužis.

Miesto istorijos tyrinėjimo ir populiarinimo klausimą iškėlė ir suformulavo Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus. Istorikų klausta, ar galėjo XVI a. pabaigoje jėzuitai Gandingoje įsteigti bažnyčią, ir kada bei kaip galėjo susiformuoti Plungės bažnyčioje iki šiol saugoma XVIII-XIX a. pradžia datuojamų senųjų bažnyčios paveikslų kolekcija. Diskusiją moderavo prof. dr. Alfredas Bumblauskas, parengtus  pranešimus  skaitė doc. dr. Liudas Jovaiša ir Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, plungiškis Jonas Drungilas. Pokalbyje dalyvauti buvo pakviesta ir Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė. 

Istorikas J.Drungilas pasakojo, kad XVI a. pabaigoje Gandinga kaip administracinis centras perdavė šias funkcijas netoliese pradėjusiai  kilti Plungei. Todėl vargu ar vienu metu galėjo egzistuoti du miesteliai‑ Gandingos ir Plungės. To meto istorijos šaltiniuose minimą bažnyčią, istoriko nuomone, vis dėlto reikėtų sieti su Plunge. O tai, kad jos kunigu1584 m. buvo evangelikas liuteronas, reikėtų XVI a. pabaigos Plungės parapiją laikyti ne katalikiška, o protestantiška. J.Drungilas taip pat pateikė vieną Plungės miestui įdomų faktą. Anot mokslininko, reikėtų patikslinti pirmojo Plungės paminėjimo šaltiniuose datą. Šiemet sukanka 440 metų, kuomet Žemaičių žemės teismo knygoje buvo įrašytas dokumentas. Jame Plungės miestelis minimas 1575 m.

Vilniaus universiteto docentas dr. Liudas Jovaiša kalbėjo apie jėzuitų buvimą Plungėje. Jo teigimu, jėzuitai mūsų mieste atsirado kai parapija jau buvo perėjusi katalikams. Į Plungę jie galėjo atvykti vykdydami savo misijas. Istorikas spėliojo, gal minėti paveikslai galėjo atsirasti atvežus juos į Plungės bažnyčią atvykusių dirbti jėzuitų kunigų. Mokslininko nuomone, ateityje šia temą būtų galima labiau patyrinėti.

Plungiškių ir mokslininkų pokalbio metu  aptartos  galimybės giliau panagrinėti XVI-XVII a. Gandingos ir Plungės istorinę praeitį, kalbėta apie bendradarbiavimą bei tolimesnes veiklas. Bendru  sutarimu numatyta jau šiais metais pradėti rengti Plungės visuomenės ir mokslininkų susitikimus-paskaitas, Žemaičių dailės muziejuje organizuoti Plungės miesto paminėjimo šaltiniuose jubiliejinę sukaktį.

Renginiui pasibaigus, Švietimo ir mokslo ministerijos viceministro Rimanto Vaitkaus pakviesti, susitikimo dalyviai lankėsi Vilniaus universiteto bibliotekos saugyklose, susipažino su ten saugomais retaisiais spaudiniais, atnaujintomis skaityklomis.

 

atgal