LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   SEMINARE PAMINĖTAS 110-asis SPAUDOS ATGAVIMO JUBILIEJUS

SEMINARE PAMINĖTAS 110-asis SPAUDOS ATGAVIMO JUBILIEJUS

Knygnešiai - ir didikai
 
Lietingas, apniukęs oras nesutrukdė besidomintiems spaudos draudimo laikotarpiu atvykti  Godelių kaime esantį Žemaitės memorialinį muziejų išklausyti trijų pranešimų. Pirmajame iš jų  – „Nuo „Aušros“ iki „Litwos“:  lietuvių nacionalizmo programa ir bajorija“Lietuvos istorijos instituto jaunesnioji mokslinė bendradarbė, humanitarinių mokslų daktarė Olga Mastianica minėjo, jog XIX a. - XX a. pradžioje modernių tautų nacionalizmo ideologijos kūrė savus „mitinius-simbolius“ kompleksus. Jos teigimu, kalba, bendros kilmės mitai, etninės kultūros formos paprastai buvo laikomi pagrindiniais ir patikimiausiais tautiškumo kriterijais, kai buvo pasirenkamas etnokultūrinis modernios tautos formavimo (-si) pagrindas. Šiuo pagrindu besiformavusios tautos (pavyzdžiui: lietuviai, čekai, latviai, estai, slovakai, baltarusiai), kurioms etnokultūriniai ryšiai tapdavo svarbesni už ankstesnius politinius ryšius, taip pat turėjo spręsti sudėtingas tautos vidinio konsolidavimo problemas. Savo pranešime jaunesnioji mokslinė bendradarbė nagrinėjo šiuos klausimus: koks ir kodėl buvo lietuvių nacionalizmo, o tiksliau, skirtingų jo ideologinių srovių požiūris į bajorijos vietą modernioje tautoje, kaip ir kodėl vyko požiūrio kaita XIX a. pab. – XX a. pr.
Ne mažiau susidomėję, susirinkusieji klausėsi ir Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotojos, istorijos mokslų daktarės Jolantos Skurdauskienės pranešimo „Didikų Oginskių lituanistinė veikla XIX‑XX a. pradžioje“. Jame pbrėžiama, kad knygnešyste užsiėmė ne tik paprasti kaimų ir miestelių žmonės, bet ir kunigai, rašytojai, net didikai, kas to meto lietuvių visuomenėje buvo itin retas ar net išimtinis atvejis. Istorijos mokslų daktarė paminėjo kai kuriuos Zubovų, Tiškevičių, Oginskių giminių atstovus, kurie rėmė lituanistinį sąjūdį Žemaitijoje. Pasak J. Skurdauskienės, Tiškevičių - Kretingos grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių dukra Marija Tiškevičiūtė (1871-1941/43) žinoma kaip spaudos bendradarbė, pati lietuviškai rašiusi ir globojusi knygnešius; kitas asmuo - Vladimiras Zubovas (1862 ‑ 1933) Ginkūnų dvaro savininkas, kuris prisidėjo prie to, kad Šiauliai XIX – XX a. sandūroje tapo vienu svarbiausių lietuviškos veiklos židinių: čia aktyviai veikė Stasys Lukauskis, Augustinas Janulaitis, Marija Pečkauskaitė-Lazdynų Pelėda, seserys Julija ir Veronika Janulaitytės, dažnai lankėsi Jonas Biliūnas, Vladas Požėla, Povilas Višinskis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kiti žinomi mūsų tautinio judėjimo veikėjai. J. Skurdauskienė pristatė ir Oginskius, kurie garsėjo ne tik savo labdaringa socialine veikla, techninėmis naujovėmis, menų mecenatyste, bet iš didikų išsiskyrė ir simpatijomis lietuvių kultūrai. Pranešimo autorė paminėjo  Rietavo dvaro savininko Irenėjaus Oginskio (1808-1863), jo sūnaus Bogdano Oginskio (1848-1909) ir Mykolo Oginskio (1849-1902) gyvenimo faktus bei nuveiktus darbus.
„Galbūt M. M. Oginskio tautinė savimonė neatitinka mūsų modernaus tautiškumo modelio, turi ryškų konservatyvumo atspalvį, tačiau ji padarė nemažą įtaką plėtojant lietuvių kultūrinį sąjūdį bei įsitvirtinant moderniajai lietuvių tautinei savimonei“, – baigdama savo pristatymą, sakė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja.
 
Parodoje - nelegalūs spaudiniai
 
Trečiasis pranešimas - Žemaičių dailės muziejaus mokslinės bibliotekos vedėjos Dalios Šimkutės -  apie žinomiausius Plungės rajono knygnešius bei jų įamžinimą. Šiame pristatyme buvo priminta, jog Plungės rajone knygnešiams daugiausiai skirtų paminklų yra Kuliuose bei Žemaičių Kalvarijoje, keletas - ir Plungėje. Tačiau tik du iš jų yra valstybės saugomi.
Taip pat priminta, kad 4 - 10 klasių mokiniai, norintys netradiciškai praleisti istorijos pamoką, kviečiami į  edukacinę programą „Lietuviškas žodis – daraktorių išsaugotas“. Šie užsiėmimai vyks iki spalio mėnesio Žemaitės memorialiniame muziejuje.
Šio renginio dalyviai taip pat galėjo apžiūrėti parodą, kurioje eksponuojami ŽDM mokslinėje bibliotekoje saugomi  spaudos draudimo laikotarpio (1864 – 1904) leidiniai. Dauguma jų – religinio turinio knygos bei maldaknygės, išskyrus visuomeninį politinį ir literatūrinį žurnalą „Auszra“. Tarp neįprastesnių spaudinių – du konvoliutai (lotynų kalba convolutus — susuktas, supintas). Beje, vienas toks konvoliutas, sudarytas iš dviejų religinės tematikos leidinių, priklausė Plungės rajono knygnešei Rozalijai Lukošiūtei (tai atskleidžia paliktas įrašas).
Didžiąją dalį šių spaudinių muziejus įsigijo iš kolekcininko Vincento Kikilo, kitus perėmė iš buvusio Plungės rajono valdybos Kultūros skyriaus, gavo iš Alsėdžių vidurinės mokyklos, po vieną jų dovanojo Jonas Ravickas bei Juozas Bidva.
Ši knygų paroda Žemaitės memorialiniame muziejuje veiks iki spalio mėnesio.
Nors nuo spaudos draudimo praėjo daugiau nei šimtmetis, tačiau dėmesys knygai, raštui, savojo - lietuviškojo identiteto išsaugojimas ypač svarbus šiais – tautų niveliacijos laikais. Todėl prisiminti knygnešius bei jų atliktus prasmingus darbus, domėtis savo krašto praeitimi aktualu ir mūsų dienomis.


Dalia Šimkutė

Nuotraukos: Alvido Bakanausko 

atgal