LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   ŠIUOLAIKINIS ŽEMAITIJOS MENAS

ŠIUOLAIKINIS ŽEMAITIJOS MENAS

2019 m. liepos 16 d. (antradienį), 17.30 val.
Kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose meno mecenatas Edvidas Žukas pristato meno parodą  „Šiuolaikinis Žemaičių menas“.

Rūta Jusionytė gimė 1978 metais Klaipėdoje. Mokėsi Eduardo Balsio menų gimnazijoje, Klaipėdos dizaino katedroje. 2001 metais baigė Vilniaus dailės akademiją ir išvyko į Prancūziją gyventi ir dirbti. R. Jusionytės kūryba pilna vidinės įtampos, ryški bei kontrastinga. Autorė nagrinėja žmogaus troškimą sutikti kitą žmogų, jų buvimą kartu, gyvenimą poroje. Svarbu žmogus ir jo santykis su savimi, su kitu žmogumi ir su savo vidiniu gyvuliškumu. Pasak menininkės, gyvuliškumas yra glaudžiai susijęs su žmogumi per jį supančią aplinką, per gamtą, jis yra išlikęs žmogaus atmintyje iš pasakų ir pagonybės.
Isroildžon Baroti gimė 1957 m. Tadžikijos Respublikos Nau mieste ir daugiau nei prieš 40 metų atvyko gyventi į Klaipėdą. I. Baroti labai greitai įsiliejo į kūrybinį Klaipėdos miesto ir Lietuvos Respublikos gyvenimą. Baroti keramikoje išlieka stabilus kompozicinis centras, iš kurio, tarsi iš archainio statinio pamatų kyla nesudėtingu rėžtu ornamentu dekoruotos geometrizuotos ar natūrai artimos skulptūriškos formos. Medžiagiškumas, molio, šamoto, akmens masės techninis įvaldymas padeda atskleisti kūrinio idėją, o per daugiaprasmius meninius įvaizdžius emocionaliai atskleidžiamos žmogaus egzistencijos prasmės.
Audrius Gražys gimė 1963 m. birželio 14 d. Kaune. A. Gražys yra Lietuvos Dailininkų sąjungos narys nuo 1992 metų. 1989 m. Įgijo menų magistro laipsnį, Vilniaus dailės akademijos tapybos katedroje. Audrius Gražys mums atveria savo tylių struktūrų pasaulį. Tylių struktūrų pasaulis mums siūlo klajoklių, globalinių praeivių ir virtualinės minios epizodų gyvenimą. Įdėmiai pažvelk į save kiekvienoje laiko atkarpoje, nes rytoj būsi ją praradęs – tai žinia, kurią siunčia gilus, refleksyvus, bet sykiu spontaniškai įvairiapusis ir nenuspėjamas Audriaus Gražio menas.
Algimantas Jusionis (1954 - 2003 m.) baigė Lietuvos dailės instituto Architektūros ir dizaino fakulteto Vizualaus dizaino katedrą Klaipėdoje, 1993-2003 m. joje dėstė. A. Jusionis buvo vienas ryškiausių vidurinės kartos Lietuvos tapytojų, jo kūryba reikšminga ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos dailės kontekste. A. Jusionio tapyba tęsė koloristinės, ekspresyvios lietuvių tapybos tradicijas, siekiančias dar prieškario arsininkų ieškojimus. Kartu tai moderni, pažymėta ryškiu individualumo ženklu, emocionali kūryba.
Arvydas Karvelis gimė 1965 m. Klaipėdoje. 1983–1990 m. studijavo grafinį dizainą Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje. Intriguoja ir žavi ne tik mįslingos A. Karvelio paveikslų istorijos, bet ir jų faktūra, kaip kūrėjas elgiasi su savo kūrinių paviršiais. Tapo jis ant kartono, drobės ar popieriaus, jam vienam žinomais būdais priversdamas juos šiauštis, badytis, glaustytis, aižėti ir skilinėti lyg stiklą.
Rolandas Marčius gimė 1974 m. Klaipėdoje. 1994‒1998 m. studijavo Vilniaus dailės akademijoje. 1998‒2009 m. gyveno ir dirbo JAV. Nuo 2012 m. yra LDS narys. R. Marčius tyrinėja spalvos atspalvių sąveiką monochrominėse drobėse, kurias skaido geometrinės figūros: rombai, trikampiai, lygiagretės, kvadratai. Daugiabriaunės prasmės, archetipiniai elementai, geometrinės ir monochrominės spalvų struktūros susipina į fantasmagoriškus naratyvus.
Rytis Martinionis gimė 1961 m. Šeduvoje. 1985 m. baigė meninio stiklo studijas Estijos Respublikos Talino dailės institute. Autoriaus darbai eksponuoti Lietuvos, Italijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos galerijose. Politinės, socialinės realijos, inspiracijos iš literatūros, asmeninės emocijos ir net paprasčiausi buities daiktai, persimaišę autoriaus paveiksluose, pasakoja daugiabriaunę istoriją, kurią kiekvienas išgirs savaip.
Rodion Petroff gimė 1985 m., gyvena ir dirba Klaipėdoje. 2011 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo dailės magistro laipsnį. 2011 / 2013 m. JCE Bienalės laureatas, 2012, 2013, 2014 m. – „Jaunojo tapytojo prizo“ finalininkas. Pagrindinis R. Petroff tapybos braižas – realizmas. Kurdamas menininkas prisilaiko nuostatos, kad realizmas dėl realizmo yra beprasmis. Todėl R. Petroff darbai yra metaforiški ir turi tam tikrą mintį. Menininkas siekia, kad žiūrovą stebintų ne tik technika, bet ir darbo idėja.



„Prancūzų ekspresionizmo legendos Serge Labégorre tapyba“


Serge Labégorre

Serge Labégorre gimė 1932-aisiais metais, šiuo metu gyvena ir dirba pietvakarių Prancūzijos regione, Fronsac mieste. Didžiausias padrąsinimas visiškai atsiduoti menui įvyko 1966-ais metais, kai menininkas pasirašė sutartį su viena Anglijos galerijų. Nuo to karto šis šiuolaikinio ekspresionizmo meistras nuolat rengia parodas Prancūzijoje bei kitose pasaulio šalyse. Serge Labérgorre paveikslai eksponuojami Paryžiaus, Tulūzos, Bordo galerijose Prancūzijoje bei tokiuose miestuose kaip Tokijas, Ženeva, Briuselis, Niujorkas, San Franciskas, Londonas, Ciurichas ir kt. Jis yra vienas ryškiausių portretistų-ekspresionistų Prancūzijoje. Jo kūriniuose atsiskleidžia širdį veriančios, dramatiškos arba raminančios temos. Išraiškingi potėpiai, pasižymintys ryškiu kontrastu tarp fono ir personažų, sužadina emocijas, iš ramybės perkelia į apmąstymus, iš sukrėtimų į perversmą. “Serge Labégorre – tai šiuolaikinio prancūzų ekspresionizmo legenda. Serge yra apsėstas žmogaus figūros išraiškos. Tai menininkas, kuris per naktis dirbdamas savo dirbtuvėje ieško siluetų, veidų, formų, deformuotų kūno detalių, kurios verda jo kraujyje. Grožis jam – tai nieko daugiau kaip tik bjaurumo pradžia. Jo kuriami įspūdingi ir negailestingi personažai gimsta iš šešėlio ir nakties tamsos. Jie traukia Serge prie savęs. Personažų vienišumas yra dabartinio gyvenimo atspindys. Tačiau personažuose galime užčiuopti gyvybės troškimą, širdį gniaužiantį norą gyventi amžinai. Serge paveikslai suteikia kūnišką kontaktą. Jo darbų apsuptyje turite pajusti, kad jūsų kūnas vibruoja ir, kad paveikslai atkuria jūsų jausmus tapyboje. Ši manija yra menininko palaima. Jis išlaisvina iš vidutiniškumo ir kasdienio gyvenimo nepasitenkinimo. Jis kuria emocijas. Tai slapta, vidinė kalba, kurioje gyvybiškai svarbios patirties pėdsakai perkelia ir supurto sielą. Kai Serge Labégorre pradėjo tapyti, abstrakcija nugalėjo. Bet jam to visai nepakako. Figuratyvinėje tapyboje visa žmonija stebi mus. Serge Labégorre nutapyti veidai yra chaotiški, žiaurūs ir mirtini, o tuo pačiu ir išdidūs ir gyvesni už tamsą, kuri juos pagimdo. Jie yra kosmiški personažai, nuostabios trapaus žmogaus kaukės, o jų kūniškumas byloja apie tamsumą slypinčią viduje. Jo dirbtuvės yra vieta laisvei, ekstazei ir kančiai. Kūryba jam sukelia didžiulį patyrimą. Jis dirba kasdien, nuo 7 iki 8 valandų, palikdamas daugybę neužbaigtų paveikslų. O kartais, dėl mūsų malonumo jis juos užbaigia, ir mes galime šiuos paveikslus stebėti.” Christian Noordberge

Nicolas GASIOROWSKI

1958-ais metais gimęs Ivry-sur-Seine mieste Prancūzijoje, Nicolas Gasiorowski iki šiol ten dirba ir gyvena. Dar 10-ties metų pradėjo piešti ir 1979-aisiais metais buvo priimtas į Paryžiaus menų mokyklą, tačiau po metų, nusprendęs mokytis savarankiškai, iš jos išėjo.
Gasiorowski vaizdinis pasaulis primena meno judėjimo „figuration-libre“ (laisvas vaizdavimas) atstovų stilių. Spalvingi objektai yra vaizduojami grynomis linijomis ir dažnai kelia aliuzijas į cirką ar teatrą, objektą dažnai atspindi kaip neramų, nukankintą. Menininko paveiksluose vyrauja tokios temos kaip disbalansas, nuopuolis, groteskas, tragizmas. Darbų spalvos nėra iššaukiančios–jos papildo, akcentuoja ir sustiprina kūrinį. Stebėdami Gasiorowski tapybą galime suprasti, kad kūrėjas tapybos darbuose kalbėdamas apie save, mums pasakoja ir apie mus.
Nuo 2017-11-09 iki 2017-12-31 galerija „Menų Tiltas“ organizavo tarptautinę parodą „Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik“ ir Nicolas Gasiorowski buvo vienas iš parodos menininkų. Paroda vyko Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, M. Žilinsko dailės galerijoje, Kaune.
„Viskas ko man reikia – tai aliejus, modeliavimo ir piešimo įrankiai. Turėdamas neišsemiamą energiją rankose, aš atsiduodu tapybai, spontaniškai atrasdamas kažkada anksčiau matytus peizažus, žmonių veidus, kažkur matytas akis... Kartais neatrandu nieko, ir tai mane taip pat džiugina. Tol, kol ant drobės yra šviesos ir spalvų, aš esu laimingas. Štai kaip aš atrandu savo pasaulius, kuriais bandau pasidalinti su auditorija. Tai mano pojūčiai.“
Nicolas Gasiorowski


atgal