LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   SUSITIKIMAS SU LIUDVIKU JAKIMAVIČIUMI

SUSITIKIMAS SU LIUDVIKU JAKIMAVIČIUMI

Vasario 28 d. Žemaičių dailės muziejuje vyko vakaras „Literatūra, kalba ir gyvenimo pojūtis“, kuriame dalyvo iš Plungės rajono Kulių miestelio kilęs rašytojas Liudvikas Jakimavičius.

Nuotraukos K. Vaitkaus ir J.Motužienės

Apie literatūrą ir kalbą – su LIUDVIKU JAKIMAVIČIUMI

Vasario 28-ąją, ketvirtadienį, 17 val. Žemaičių dailės muziejuje vyks vakaras „Literatūra, kalba ir gyvenimo pojūtis“, kuriame dalyvaus iš Plungės rajono Kulių miestelio kilęs rašytojas Liudvikas Jakimavičius.
Kviečiame pasiklausyti autoriaus kūrybos, padiskutuoti apie kalbą ir literatūrą.
Skirta Lietuvių kalbos dienai paminėti.


Nuo ko viskas prasidėjo
Buvau gal trejų
tolokai pabėgęs už daržinės, už daržų.
Prieš akis atsivėrė
padūmavęs, mėlynas Alanto slėnis -
buvo saulėtas vasaros pavakarys.
Neįtikėtina vaiskuma - apsvaigau,
pasiklydau smilgų lauke.
Ir tada pirmąsyk supratau,
kad aš čia esu,
kad aš esu aš,
Ir tada pirmąsyk nuliūdau.


„Paradoksalu, bet panacėja progresyvizmui kėsinasi ir prievartauja gyvąją, prasmingą kalbą, vietoj jos brukdama simuliakrus ir naująjį kalbinį kanceliaritą, kur žodžiai ima simuliuoti, nieko nebereiškia arba prasmiškai taip persitvarko, kad ima reikšti savo priešybę. Jei kokiame nors architektūriniame projekte rašoma, kad bus harmonizuota kokia nors miesto erdvė ir pritaikyta viešajam interesui, turėtum suprasti, kad ten bus iškirsti medžiai ir išdygs koks nors kreivas gelžbetonis kontorų stiklainis, o likęs lopinėlis žemės išgrįstas pigiom kiniškom trinkelėm.
Žvelgiant šiek tiek giliau nesunku pastebėti, kad kalbos teritorijoje vyksta tikras karas, tiesiog nauja nuvorišų naujakalbės agresija ir okupacija.
Rašytojai, pedagogai, kunigai, pamokslininkai ir viešieji kalbėtojai, nepraradę gyvosios kalbos jausmo, turėtų jausti ir jaučia tą įtampą, kuri tvenkiasi aplink mūsų tapatybės šerdį – gyvąją kalbą. Apie tai būtina garsiai šnekėti ir daiktus vadinti tikraisiais vardais. Klausimas tik toks, kur apie tai šnekėti? Ar turime tokių nišų be teatro, vos vos lekuojančios kultūrinės spaudos, vienos kitos bažnyčios ir pabirų kultūros renginėlių? Matyt, gyvybiškai pribrendo reikalas steigti kažkokią platformą intelektualiniam Lietuvos polilogui, kur susietų diskutuoti filosofai, pasaulietinė ir bažnytinė šviesuomenė: rašytojai, mokytojai, istorikai, bibliotekininkai ir visi, kam gyva Lietuva rūpi.“

Liudvikas Jakimavičius

atgal