LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   TĘSIASI IX TARPTAUTINIS MYKOLO OGINSKIO FESTIVALIS

TĘSIASI IX TARPTAUTINIS MYKOLO OGINSKIO FESTIVALIS

Solistų ansamblis „Klasik-avangard“ įkurtas 1991 metais. Jo įkūrėjas – žinomas muzikos aranžuotojas ir dirigentas, nusipelnęs Baltarusijos artistas Vladimiras Baidovas. Šio kolektyvo platų repertuaro diapazoną nulėmė ansamblio pavadinimas: programose skamba 15 – 19 a. senoji baltarusių muzika, pasaulinė kamerinė muzika, rusų klasika bei 20 a. pr. avangardas, šiuolaikiniai kompozitorių kūriniai. Ansamblis gana greit išpopuliarėjo ir yra laukiamas prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose, tarp jų: „Varšuvos ruduo“, „Baltijos muzikos festivalis“, „Euromuzika 2000“ ir kituose. Ansamblis „Klasik-avangard“ atstovavo Baltarusijos kultūrai aukščiausio lygio renginiuose Prancūzijoje, Vokietijoje, Kinijoje. 2009 m. su koncertine programa ansamblis dalyvavo 10-ojoje Vilniaus knygų mugėje – renginyje, skirtame diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Baltarusijos 15 metų sukakčiai pažymėti.

Solistų ansamblio „Klasik-avangard“ festivaliui atvežta programa turėtų sudominti ne tik muzikos mylėtojus, bet ir tą visuomenės dalį, kuri domisi Oginskių giminės paveldu, Lietuvos kultūros istorija. Kompozitorių Stanislovo Moniuškos (1819–1872), Henriko Vieniavskio (1835–1880), Cezario Kiuji (1835–1918) gyvenimo ir kūrybos keliai vienaip ar kitaip susiję su Oginskių vardu. Vienas ryškiausių lenkų muzikos romantizmo kūrėjų Stanislovas Moniuška 1840–1858 m. gyveno Vilniuje. 1840–1842 m. jis vargonavo Šv. Jonų bažnyčioje. Tuo metu nauja bažnyčios puošmena buvo Polocko vargonai, kuriuos 1836 m. atvežus į Vilnių, meistrai Tydemanai už 3000 sidabro rublių sumontavo ir praplėtė dar dviem manualais. Už šių idealiai skambančių 40 balsų bei su 2438 grojančiom dūdom vargonų 1840 m. rugsėjo 1 d. ir sėdo groti Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas    S. Moniuška. J. K. Glaubico vargonų choras išliko iki mūsų dienų.  Dar vienas šios  bažnyčios pasididžiavimas – Dievo kūno (Oginskių) koplyčia, kurios fundatorius buvo Trakų vaivada Tadas Pranciškus Oginskis (1717–1783) – kompozitoriaus Mykolo Kleopo Oginskio senelis. Stanislovas Moniuška žavėjosi M. K. Oginskio naujos romantinės krypties polonezais. Jų įtaka jaučiama daugelio kompozitorių kūryboje, tarp jų Cezario Kiuji, Henriko Vieniavskio. Cezaris Kiuji – prancūzų ir lietuvių kilmės rusų kompozitorius, kuris būdamas penkerių metų pradėjo groti pianinu. Jo mokytojas – tuo metu Vilniuje gyvenęs S. Moniuška nemokamai metus mokino gabų berniuką ir, matyt, visam gyvenimui įskiepijo meilę M. K. Oginskio muzikai.

Dar vienas įdomus sutapimas: Žemaičių dailės muziejaus fotografijos rinkinyje saugoma originali fotografo Henriko Vezenbergo (Sankt Peterburgas) daryta portretinė lenkų kompozitoriaus, smuiko virtuozo Henriko Vieniavskio (1835 – 1880) fotografija, daryta XIX a. II pusėje. Nuotrauka yra iš Plungės dvaro muzikanto, smuikininko Jono Petkūno archyvo. Muziejui ją padovanojo kraštotyrininkė Eleonora Ravickienė. Ši ir kitos senos fotografijos – tarsi mažyčiai siųsti istoriniai laiškai, kurie padeda atgaivinti praeitį, suteikia galimybę žvilgtelti į ano meto Plungės dvaro muzikinį gyvenimą.

Tikimės, kad solistų ansamblio „Klasik-avangard“ dėka klausytojams atsivers primiršti muzikinio paveldo puslapiai, o rudenėjančio kunigaikščio M. Oginskio dvaro parko peizažai leis pasidžiaugti gamtos branda.

Kompozitorius Henrikas Vieniauskis

Festivalyje – žirgų konkūro varžybos

Festivalio metu organizuojamos žirgų konkūro varžybos Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio taurei laimėti. Taip įprasminama M. Oginskio dvare puoselėta veikla – 1883 m. čia buvo  įsteigtas pirmasis žemaitukų žirgynas. Šiemet, jau ketvirtąjį kartą, žirgų konkūras prasidės rugsėjo 7 dieną, sekmadienį, 10 val. Mykolo Oginskio žirgyno stadione (prie „Beždžionių“ tilto).

Varžybose dalyvaus žirgų sporto atstovai iš visos Lietuvos: Joniškio, Kauno, Šiaulių, Priekulės, Klaipėdos, Šilutės. Renginį organizuojantis jojimo sporto klubas „Rafaella“ ir Žemaičių dailės muziejus žiūrovams žada ne tik  profesionalių raitelių programą, bet ir naujovių. Pirmą kartą organizuojamas gražiausios skrybėlaitės konkursas. Todėl maloniai kviečiame visas ponias ir paneles, kurios neabejingos šiai žaismingai vasaros garderobo detalei, dalyvauti konkurse. Pasitelkite fantaziją bei išmonę (beje, jos  moterims niekada netrūko, pavyzdžiui, XVIII a. skrybėlės buvo puošiamos burlaivių, pilių modeliais ir priminė milžiniškus statinius, arba XIX a. damos nešiojo gobtuvus su prie jų pritvirtintomis garbanomis). Pasistenkite, kad Jūsų skrybėlaitė būtų pati įspūdingiausia, originaliausia ir gražiausia, nes laukia apdovanojimai.

Taip pat žiūrovai galės pasivažinėti senovine žirgu kinkyta karieta, vaikams daug džiaugsmo suteiks jodinėjimas poniu.

Festivalių koncertų vedėjas muzikologas Viktoras Gerulaitis.

Festivalio renginiai nemokami.

Danutė Einikienė

atgal