LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   VASARĄ PASITIKS PER 200 PASODINTŲ MEDELIŲ

VASARĄ PASITIKS PER 200 PASODINTŲ MEDELIŲ

Plungės parkas, kurio teritorija šiuo metu siekia 57, 3 ha, yra neabejotinai viena gražiausių miesto vietų, mėgstama  vietinių bei svečių. Tam, kad parkas gyvuotų dar ne vieną dešimtmetį, Žemaičių dailės muziejaus darbuotojai jį puoselėja bei prižiūri. Šį balandį, kaip ir kiekvienais metais, vietoj nulūžusių, nudžiūvusių medžių nuo balandžio vidurio bus pasodinta per 200 jaunų sodinukų.  

Padovanojo - magnolijų

 Žemaičių dailės muziejaus Ūkio dalies vedėjo Alvydo Bekėžos teigimu, šiemet parke medžių gretas papildys daugiau nei 200 jaunų medelių. „Vakarinėje dalyje pasodinome tris liepas, prie kairiosios oficinos - 26 beržus. Kitose vietose planuojame sodinti 24 ąžuolus, 150 klevų, keletą alyvų. Stengiamės išlaikyti parko autentiškumą - sodinukams vietą parenkame ten, kur augo ar tebeauga tos pačios rūšies medžiai“, - pasakoja darbuotojas. Tiesa, šį pavasarį praeiviai jau galės gėrėtis ir šalia centrinių rūmų padiegtų 6 magnolijų žiedais, kurias padovanojo parku susižavėjusi viešnia iš Šilutės  Eugenija Murauskienė.

Ūkio dalies vedėjas apgailestauja, kad dalis - apie 30 proc. -  padiegtų medelių dėl gamtinių sąlygų neprigyja, iš jų kai kuriuos, ypač esančius arčiau pėsčiųjų takų, aplaužo chuliganai. Per daugybę darbo metų jis pastebėjo, kad gajausi yra  klevai. Pasak jo, sodinukus praretina ir ligos - kone visos ankstesniais metais pasodintos guobos - tokių buvo apie 50 - jau išdžiūvo dėl jas apėmusio maro, o didesnius ir  mažesnius kaštonus kamuoja kaštoninė keršakandė.

Iš viso kasmet parke nukertama apie 30 medžių, kurie išvirsta po stipresnių audrų ar nudžiūna.

Istoriškai nedaug tyrinėtas

 Kasdien didžiąją darbo dienos dalį parke praleidžiantis Ūkio dalies vedėjas prasitaria, kad jam labiausiai patinka parko pietvakarių pusėje ošiantys įspūdingi seni ąžuolai. „Tačiau visas šis parkas - didžiulė Plungės vertybė, be to, tai išskirtinis atvejis, kad plytėtų viduryje miesto, - sako A. Bekėža. - Parkas istoriškai nedaug tyrinėtas, tad galbūt yra dar neatskleistų paslapčių“. Patvirtindamas šiuos žodžius, važiuodamas sodinti medelių į vakarinę dalį, pakeliui stabtelėjęs parodo laukymę, kurioje ant nedidelio pylimo ratu apsodinti, kaip įtariama, šimtmečius skaičiuojantys skroblai. Jis spėja, kad tai gali būti dar iš pagoniškojo  laikmečio išlikęs kažką reiškęs simbolis.

Parko medžiai

  • Iš spygliuočių medžių parke daugiausiai yra eglių. Jomis keliose vietose yra apsodinti arti upės esančių terasų šlaitai. Centrinėje dalyje yra kelios senos eglės, kurių skersmuo siekia 1 m.
  • Rečiau sutinkamos - pušys ir maumedžiai. Į vakarus nuo rūmų nuo seno augo Veimuto pušis.
  • Iš lapuočių labiausiai paplitę klevai, ypač jų daug yra Babrungo pakrantėje.
  • Parke taip pat auga liepos, kaštonai, skroblai,  ąžuolai, iš kurių žinomiausias - Perkūno; daug senų uosių; prie upės ir tvenkinių -  trapieji gluosniai, juodalksniai, ievos.
  • Vyraujantys krūmai - ievos ir gluosnialapės bei šermukšnialapės lanksvos.
  • Parke yra daugiau kaip 20 rūšių vietinių, t. y. savaime Lietuvoje augančių medžių.
  • Introdukuotų (svetimžemių) medžių rūšių taip pat yra apie 20.

Žemaičių dailės muziejaus inf.

atgal