LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   VYTAUTO IGNO KŪRYBINIS PALIKIMAS

VYTAUTO IGNO KŪRYBINIS PALIKIMAS

Vytauto Igno kūrybinis palikimas Žemaičių dailės muziejuje

Vienas iš Žemaičių dailės muziejaus tikslų – kuo daugiau sugrąžinti Lietuvai išeivijoje kūrusių menininkų darbų, nes tai yra svarbi tautinės kultūros dalis.
Antrasis pasaulinis karas po pasaulį išblaškė nemažą dalį tautos menininkų, tarp kurių – žinomi ir tik kūrybos kelią pradedantys dailininkai. Jų patirtys – dažniausiai lydėtos skaudžiais išgyvenimais – ryškiausiai atsispindi kūryboje, kuri neretai ir buvo ta vienintelė apčiuopiama sąsaja su Tėvyne.
Išeivijos dailininkų kūryboje – pilna ženklų. Į ją suteka viso pasaulio kultūra: amerikietiška, vakarietiška ir tradicinė archajiškų simbolių, metaforų kupina senojo Lietuvos kaimo kultūra. Žavi šių pasaulių jungtis: ji tokia organiška, lengva, tarsi jų skirtybės išsilydo viena kitoje. Visa tai persipynę spalvų ir formų ritme. Už gerai apgalvotos idėjos slypi pačios svarbiausios egzistencinės kūrėjų nuorodos į bendražmogiškąsias vertybes.
Išeivijos dailininkų darbai Žemaičių dailės muziejaus rinkiniuose nuolat kaupiami nuo muziejaus atidarymo – 1994 metų.
Vytautas Ignas – visuotinai pripažintas dailininkas, daugiausia kūręs išeivijoje (JAV, Konektikuto valstijoje, Ešforde), paliko apie 150 lino ir medžio raižinių, 200 tapybos paveikslų, 100 mišrios technikos kūrinių, 300 piešinių, medinių mozaikų, vitražų projektų. Žemaičių dailės muziejus saugo 48 tapybos, grafikos kūrinius (iš jų – 12 kūrinių ciklą „Zodiako ženklai“). Nors dailininkas ilgai gyveno svetur, išliko vienu lietuviškiausių mūsų tapytojų, praplėtęs mums įprastą tradicijų sampratą, siejamą su dramatiška tapyba, sugebėjęs savo tapyboje sujungti senąją baltiškąją pasaulėjautą su XX a. profesionaliojo meno siekiais.
Vytautas Ignas (iki 1958 m. Ignatavičius) gimė 1924 m. gegužės 16 d. Začišiuose, Raseinių apskrityje; mirė 2009 m. vasario 18 d. Vilniuje.
Būsimasis Lietuvos tapytojas, grafikas, vitražistas mokėsi Liškiavoje, Lazdijų gimnazijoje, vėliau Biržų gimnazijoje, 1941 m. baigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. Studijuoti pradėjo Vilniaus dailės akademijoje, kurioje tapybą dėstė Justinas Vienožinskis, o piešimą – Antanas Gudaitis. Jo mokytojai buvo Adolfas Velečka, Juozas Mikėnas.
1944 m. pasitraukė į Vakarų Europą, gyveno Vokietijoje, Hanau pabėgėlių stovykloje. 1946–1948 metais, kaip ir daugelis lietuvių dailininkų, studijas tęsė Freiburgo taikomosios dailės mokykloje. 1950 m. Vytautas Ignas persikėlė į JAV, apsigyveno Čikagoje. Toliau tobulinosi meno srityje – po sunkaus darbo grąžtų fabrike vitražo technikos plonybių mokėsi pas Albiną Elskų.1951 m. dirbo Heckerto vitražų studijoje. Apsigyvenęs Niujorke, kūrė vitražų projektus Duco studijai, save laikė laisvu menininku, įsiliejo į Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos veiklą – tapo jos nariu. 1972 m. persikėlė į Konektikuto valstiją Ešforde, savo rankomis pasistatė namus, pavadindamas Giraite. Šie namai tapo lietuvybės puoselėjimo centru. 2006 m. kartu su žmona Birute visam laikui grįžę į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje.
Lietuvoje praleisti metai buvo skirti kūrybai, parodoms. Po Vytauto Igno mirties žmona Birutė rūpinosi dailininko palikimu Lietuvai. Žemaičių dailės muziejui padovanojo ne tik vyro kurtus paveikslus, nuotraukas, bet ir labai asmeniškus, mielus, dailininko jai skirtus kūrinėlius.
Abu, daug nuveikę Lietuvos kultūros labui (ypač rūpinosi išeivijos meno palikimu), amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse.


Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja

atgal