LT EN
Archyvas

Aktualijos

Titulinis   »   Aktualijos   »   ŽOLINĖ - PADĖKA UŽ GAMTOS DOVANAS

ŽOLINĖ - PADĖKA UŽ GAMTOS DOVANAS

„Man nė viena šventė nėra tokia svarbi kaip Žolinė. Tai padėka gamtai, atsisveikinimas su tuo, kas užaugo. Po jos sumažėja augalų energija, viskas eina į brandos amžių. Tai buvo pagoniška šventė, kurios metu Žemynai aukojo derlių. Dabar su padėka einame į šventąsias mišias, minime Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimą į dangų“, – kalbėjo žolininkė Vaiva Jundulaitė-Kosienė rugpjūčio 13-ąją atvykusiems į Žemaitės memorialinį muziejų paminėti šios datos.

Kiekviename augale - gydomosios galios

V. Jundulaitė-Kosienė kartu su seserimi Nijole Makiejeviene Plungės rajone Platelių seniūnijoje Visvainių kaime dirba savo ekologiniame ūkyje, pačios augina ar iš aplinkinių vietovių renka žoleles, iš kurių ruošia arbatas. Tad V. Jundulaitė-Kosienė Žolinių proga vykusioje popietėje pasidalijo savo vertinga vaistažolių ruošimo patirtimi.

Pirmiausia ši žolininkė priminė, jog kiekvienas augalėlis turi savo gydomąją, mistinę galią. Nuo senų laikų žolelės buvo naudojamos namų valymui, apsaugai. Ir dabar per Žolines pašventintas puokštes kai kurios šeimininkės laiko namuose užkištas už šventų paveikslų ar už balkio, kai reikia, jomis pasinaudoja. „Pavyzdžiui, jeigu užpuola labai stipri liga, paimi pašventintos puokštės dalį, pasmilkai. O jei kas blogai miega, sapnuoja košmarus, patartina pasidėti po pagalve maišelį su bitkrėslėmis. O štai kietis apsaugo nuo perkūno“, - atskleidė V. Jundulaitė-Kosienė. Į tokią puokštę ji prideda pelynų, kiečių, augalų iš darželio - jurginų, bitkrėslių, rūtų, kraujažolių bei kitų pievoje randamų augalų, prisiskina ir rugių, avižų varpų, kurios simbolizuoja vaisingumą, derlingumą.

Žolininkės teigimu, iki Joninių renkama tai, kas žydi, kas auga ant medžių, o po Žolinių lieka tik tie augalai, kurie subrandins šaknis. Jos manymu, kiekvienas turėtų pats sau prisirinkti augalų, kurių prisidžiovinęs šaltuoju metų laiku virtų arbatą: „Jei kvapas tinka, vadinasi, organizmui priimtinas, taip galima intuityviai prisirinkti sau reikalingų žolelių“. Bet žmonėms, turintiems problemų, patarė vartoti žoleles, kurios gydo tam tikras organizmo dalis.

Ji patarė tiems, kas neturi didelių sveikatos bėdų, turėti keletą ar daugiau arbatų ir profilaktiškai jas kasdien gerti kaitaliojant; o kamuojamiems ligos, reikia pasidomėti, kokios žolelės gali padėti, gydomąją arbatą reiktų gerti bent jau mėnesį, besigydantiems sunkesnius susirgimus, pavyzdžiui, vėžį, gerti tris mėnesius.

Bukantėje - tradicinis gėlių darželis

V. Jundulaitė-Kosienė, nenorėdama dėstyti vien sausos teorijos, žmones pakvietė į lauką, kad galėtų pristatyti matomos žolelės gydomąsias savybes, rinkimo ypatumus. Beje, renginys buvo prieš Žolines, tai vaikštinėjusieji tuo pačiu sau prisiskynė ir pašventinimui skirtą žolių puokštę.

Kadangi  rašytojos Žemaitės gimtosios sodybos ir vieną, ir kitą pusę puošia tradiciniai gėlių darželiai, žolininkė pasuko link jų. „Šiuo metu čia žydi rykštenė, panaši į rykštę, kuri labai gerai valo kepenis, vidurius, gelbsti nuo kosulio, nuo šlapimtakio ligų; daugelis augalų neveikia vienkryptiškai, kaip ir pavyzdžiui, jonažolė, kuri stiprina visą organizmą, kasą, žiemą galima duoti arbatos vaikams, kurie nelaiko šlapimo, bet vasarą reikėtų privengti, nes tai labai stiprus augalas. Darželyje žaliuoja ir tradicinė puošmena - rūta, kuris yra gana stiprus vaistinis augalas, tinkamas nuo aterosklerozės bei tiems, kuriuos senatvėje kamuoja galvos svaigimas, ją galima vartoti užsipylus su degtine po 1-2 šaukštelius per dieną. Štai serentis -  naudojamas kaip prieskonis, galima žiedlapius dėti į salotas. Piliarožės žiedai labai gerai valo plaučius, skatina atsikosėjimą, iš jų galima virti arbatą, šaknys naudojamos kaip vaistas, kai yra problemų su oda, su inkstais, atstato organizme vandens balansą. Palemonas - stiprus augalas, kurio šaknys turi tokį pat poveikį kaip valerijonas - veikia raminančiai, taip pat teigiamai veikia žarnyną, - pasakojo V. Jundulaitė-Kosienė, parodydama kiekvieną augalą kartu su ja aplink darželį einantiems žmonėms. – Visi pažįsta kaimuose puošmeną bijūną, kuris buvo labai garbingas augalas, tad jei gyventojai keldavosi iš sodybos, jį pasiimdavo. Šios gėlės šaknys ir žiedai padeda nuo depresijos. Čia auga žiemis, pasižymintis plečiančiomis savybėmis, jį gali vartoti turintieji aukštą kraujo spaudimą, norintieji pamiršti širdgėlą, vartojimui verdama iš žiedų arbata. Kurpelė - labai nuodinga, naudojama tik kritiniu atveju - kai sergama vėžiu, nes užmuša ir gerąsias, ir blogąsias bakterijas. Šonta - nė viena moteris be jos nepasieina, vartojama nuo moteriškų ligų. Gaurometis - toks pat poveikis, kaip ir žaliosios arbatos – sureguliuoja, valo žarnyną, vyrams padeda nuo prostatos, reikia jį rinkti, kol žydi. Alyvų žiedai - mažina kraujo spaudimą, veikia tonizuojančiai, padeda užmiršti negeroves, galima gerti ir užsipylus su degtine“. Pasirodo, ir kieme augančio kaštono vaisiai gali būti naudingi - supjaustyti, užpilti degtine padeda nuo sąnarių skausmų, valo kraujagysles.

Vertingi - ir pievų augalai

Apėję šalia namo gėlynus bei žoles, visi pasuko link pievų pasiskinti puokščių. Šypsodamasi V. Jundulaitė-Kosienė tęsė augalų naudingųjų savybių pristatymą, jai antrino įsidrąsinusios ir kitos  moterys. Kas nežinojo, išgirdo, kiti prisiminė, jog kraujažolė valo kepenis, žarnyną, tačiau vyresniems nepatartina gerti vienos, nes skystina kraują; kiečio šaknys taip pat valo žarnyną, pelynas puikia padeda, kai sustoja skrandis, nuo parazitų; varnalėšos lapai ir šaknys gydo sąnarius, nuoviras stiprina plaukus, naudojamas ir sumušimams, sutinimams, vandenligei gydyti; garšvą geriausia pavasarį dėti į salotas, virti arbatą ar spausti sultis, nes išjudina, pabudina po žiemos prisnūdusį organizmą, turi itin daug vitaminų; gyslotis - nuo peršalimo, plaučių, nuo skrandžio ligų, uždegimų; asiūklis valo organizmą, dezinfekuoja, tad tinkamas žaizdų plovimui, juo galima gydyti stuburo problemas - miegoti ant asiūklių prikimšto čiužinio; apyniai valo organizmą, stiprina nervų sistemą; kiaulpienė - valo kraują, kepenis, turi labai daug vitaminų; debesylas, ežiuolė - stiprina imunitetą, debesylų žiedai - nuo streso, išgąsčio; aviečių lapai - nuo peršalimo, apsinuodijimo, nes valo organizmą; žemuogių lapai turi daug geležies, valo kepenis; raudonėlis - stiprina kraują.

„Labai naudinga namuose turėti kokio augalo užpiltinę, nes greičiau padeda, nei arbata“, - sakė žolininkė, priminusi, jog paprastai tam naudojama augalo šaknis, išimtis - alyvų žiedai.

Pasivaikščioję po laukus, prisiskynę puokščių, renginio dalyviai apie jų naudą pratęsė pokalbį prie arbatos, kuria vaišino seserys žolininkės. Vienas vyras tvirtino, jog nuo kitos dienos geriamą kavą pakeis naudingesnėmis vaistažolių arbatomis, moterys taip pat tikino, kad itin pravartu buvo išgirsti, kokias žoleles gerti nuo vieno ar kito negalavimo.

Dalia Šimkutė

atgal