LT EN

LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA

Lietuvos šaulių sąjunga


Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) įkūrimo data – 1919 m. birželio 27 d. Ji tapo savarankiška organizacija, kurios įstatus patvirtino Krašto apsaugos ministerija. Ideologinis vadas ir sumanytojas – Lietuvos rašytojas, keliautojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius (1890–1940) ir bendramintis, vienas iš LŠS įkūrėjų, dvarininkas, rašytojas, knygnešys, visuomenės ir kultūros veikėjas Vladas Putvinskis-Pūtvis (1873–1929), kuriam 1919–1920 m. teko atsakingos pirmininko pareigos. Šaulių sąjunga – sukarinta visuomeninė organizacija. 1927 m. V. Putvinskis parengė dešimt įsakymų šauliams, pirmasis skamba taip: „Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę“.
Lietuvos šaulių sąjunga 1939 m. vienijo apie 62 tūkstančius žmonių ir veikė iki pat Lietuvos okupacijos 1940 m. Prasidėjus atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune mitingo metu garsiai paskelbtas Šiaulių sąjungos atkūrimas, o rugsėjo 20 d. prie V. Putvinskio kapo Kelmėje šaulių grupės nariai jau davė pirmąją priesaiką. Ši diena laikoma Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo data.
Šiandien Lietuvos šaulių sąjungos idėjoms visoje Lietuvoje neabejingi beveik 11 tūkstančių piliečių. Jiems vadovauja pulkininkas leitenantas Gintaras Koryzna. Telšiuose įsikūrusi Žemaitijos šaulių 8-oji rinktinė, kuriai vadovauja Julius Svirušis. Jai priskiriama ir Plungės šaulių 2-oji kuopa.
Žemaičių dailės muziejuje saugomas vienas iš paskutinių LŠS leidžiamo savaitinio žurnalo „Trimitas“ (1940 m., Nr. 1–28) komplektų (GEK 1263). Jis priklausė A. Mockui iš Babrungėnų k., Plungės r.
Žurnalas buvo leidžiamas 1920–1940 m. Pirmieji redaktoriai – M. Šalčius, V. Putvinskis, J. Tumas-Vaižgantas. Nuo 1990 m. jis vėl pasirodė Kaune kaip atkurtas to paties pavadinimo leidinys.
Žemaičių dailės muziejaus rinkiniuose saugomas Povilo Griguolos dovanotas Šaulių žvaigždės medalis (GEK 4560), kuriuo buvo apdovanotas Ignas Serapinas. Šis valstybinis apdovanojimas skiriamas pagerbti LŠS narius už ypatingus nuopelnus Šaulių sąjungai ir Lietuvai. Įsteigtas 1939 m., artėjant Šaulių sąjungos dvidešimtmečiui. Šaulių žvaigždės medalio projektą sukūrė skulptorius Petras Rimša. Medalis buvo gaminamas Šveicarijos firmoje „Huguenin Frères de Le Locle“.
LŠS nariai ypač aktyviai prisideda įprasminant ir minint svarbias Lietuvai istorines datas. 1928 m. vietinio fotografo Prano Jucio darytoje nuotraukoje įamžinta grupė šaulių Kuliuose, prie Laisvės paminklo, pastatyto minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį (GEK 2477).
LŠS veikla neapsiribojo vien stiprinant valstybės gynybinę galią, ryški jos integracija į kultūrinį, švietėjišką krašto gyvenimą, ugdant pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą. Tam pasitelkiama ir transliuojama „Šaulių radijo pusvalandžio“ programa: 1940 m. balandžio 13 d. per ją Lietuvos gyventojai klausėsi mūsų žemiečio istoriko Zenono Ivinskio paskaitos „Lietuva po Algirdo mirties“. Meninė programos dalis būdavo parengta iš anksto visiems metams.
Kūrėsi orkestrai, chorai, kurių meninį lygį tikrindavo Šaulių sąjungos chorų vedėjas, kviečiami chorų ir orkestrų vadovų pasitarimai, juose aptariami vieši pasirodymai visuomenėje. Orkestrai, chorai taip pat dalyvaudavo radijo programose. Žemaičių dailės muziejuje saugoma Prano Jucio daryta nuotrauka, kurioje – Kulių šaulių būrio choras, įsteigtas 1931 m. rugpjūčio 15 d. (GEK 2480).
Visoje Lietuvoje populiarūs tampa dramos būreliai, nuolat rūpinamasi bibliotekų veikla, leidyba. Nuotraukoje, kurią muziejui padovanojo V. Turskytė, užfiksuota grupė šaulių dramos būrelio saviveiklininkų Plungėje 1932 m. liepos 15 d. (GEK 4738). Ypač švietėjiškuose baruose aktyvios moterys – visoje Lietuvoje steigiami nauji moterų šaulių skyriai. 1940 m. vasario 7 d. toks skyrius įsteigtas ir Kontaučiuose, jam vadovauti paskirta mokytoja Marija Norvilienė. Muziejaus rinkiniuose saugoma M. Berkovičiaus XX a. 4 dešimtmetį daryta portretinė šaulės iš Alsėdžių fotografija (GEK 4852), kurią padovanojo A. Buitkus. Išlikusi unikali istorinė 1934 m. I. Stropaus Palangos šaulių moterų stovykloje daryta nuotrauka (GEK 4740), kurioje iš Plungės moterų šaulių palapinės išeina Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Ją muziejui padovanojo V. Turskytė.
Į Šaulių sąjungą nuo pat įsikūrimo įsitraukė ir moksleiviai. Tais neramiais kovų dėl Lietuvos laivės laikais pirmieji moksleiviai šauliai, didvyriškai žuvę už Tėvynę, buvo Vincas Dovydaitis ir Algirdas Jesaitis. 1930 m. pertvarkant mokyklas, šaulių moksleivių būriai uždaryti ir atgaivinti tik 1939 m. Jų veikla aptarta šaulių moksleivių dalinių vadų susirinkimuose. 1939 m. Plungėje jiems vadovavo šaulių būrio vadas leitenantas Alimas.


Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja

1. Žurnalo „TRIMITAS“ komplektas, 1940, Nr. 1–28, GEK 1263.
2. ŠAULIŲ ŽVAIGŽDĖS MEDALIS. 1939. GEK 4560.
3. GRUPĖ ŠAULIŲ PRIE LAISVĖS PAMINKLO KULIUOSE. 1928, Kuliai, Plungės r. Fotografas Pranas Jucys, GEK 2477.
4. ŠAULIŲ BŪRIO CHORAS (įsteigtas 1931 m.). Kuliai. Fotografas Pranas Jucys. GEK 2480.
5 . ŠAULIŲ SPEKTAKLIS. 1932, Plungė. GEK 4738.
6. ŠAULĖ. XX a. 4 dešimt., Alsėdžiai, Plungės r. Fotografas M. Berkovičius. GEK 4852.
7. PLUNGĖS ŠAULIŲ MOTERŲ PALAPINĖ. 1934, Palanga. Fotografas I. Stropus. GEK 4740.