LT EN

SENIEJI ŠV. VELYKŲ ATVIRUKAI

Senieji šv. Velykų atvirukai – išlikusi viltis Prisikėlimui

Žemaičių dailės muziejaus filokartijos rinkinyje saugomi senieji teminiai atvirukai, kuriais buvo sveikinama šv. Kalėdų, Naujųjų metų, vardo dienos progomis. Artėjant šv. Velykoms, norime pasidalinti išlikusiais šia tema siųstais atvirukais.
Šventinius atvirukus, kaip svarbius bendravimo akcentus, žmonės brangino, klijavo į albumus ar laikė dėžutėse, šitaip išsaugodami šiltus giminystės ir draugystės ryšius. Šiandien tai išlikusi istorinė atmintis, leidžianti ne tik gėrėtis atvirukų vaizdu, bet ir atsekti poligrafijos kelią, rašto raidą, kultūrinę aplinką, kurioje gyveno visuomenė.

Pašto žymenys rodo, kad seniausias muziejuje saugomas atvirukas – „KRISTUS PRISIKĖLĖ“, 1905 metais siųstas iš Voronežo (Rusija) į Novo Borisovą (netoli Minsko) E. Lunskytei. GEK 4268. Tuo metu Lietuva dar priklausė carinei Rusijai, ten atvirukų gamyba buvo aukšto poligrafinio lygio, ja užsiimdavo ne tik valstybinės, bet ir privačios įstaigos.

Kitas atvirukas „PREEZIGUS LEELDEENAS SWEHTUS!“, išleistas latvių kalba („Linksmų šv. Velykų“), siųstas 1918 metais Petrograde Mikaliūnui. GEK 4285. Tuo laikotarpiu buvo tokia praktika: mažų šalių leidėjai samdydavo dailininkus, kad nupieštų pasirinktus atvirukų siužetus bei norima kalba parinktų tekstus tokius, kurie patenkintų šalies gyventojų poreikius. Patys atvirukai dėl geros kokybės būdavo gaminami Vakarų Europoje (dažniausiai Vokietijoje, Prancūzijoje) ir Rusijoje.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę atvirukų leidyba įgavo pagreitį, jų poreikis didėjo, o ypač tradicija sveikinti vieni kitus išpopuliarėjo tarpukariu. Šeimų albumus su atsiųstais atvirukais turėjo beveik kiekviena šeima.

Atvirukas „ŠIRDINGIAUSIŲ SVEIKINIMŲ“, siųstas 1921 metais Eufruzinos Čiutaitės iš Kantaučių draugei Marijai Dirginčaitei į Vilkaičių kaimą, išsiskiria tiek teksto rašymo stilistika, tiek neįprastu urbanistiniu kraštovaizdžiu. GEK 4213.

Sveikinimui buvo naudojami ir spalvoti fotografiniai atvirukai. Muziejuje saugomas atvirukas „SVEIKI SULAUKĘ ŠV.VELYKŲ“, kurio vaizde – idiliškas šeimos portretas. Toks atvirukas suteikdavo asmeniškumo, artumo jausmą. Reverse atspaustas užrašas „Made in France“. 1927 m. siųstas į Kauną Juozui Mikoliūnui. GEK 4219.

Atvirukas „VESOŁEGO ALLELUJA!“ („Linksmų Velykų!“), išleistas lenkų kalba 1928 metais ir siųstas iš Panevėžio į Telšius Lunskienei, įdomus tuo, kaip užrašomas adresatas: „Telšiai / JA Pon. Lunskienei / Savo namuose“. GEK 4277.

Atviruko „ŠV. VELYKŲ PROGA“, 1939 metais siųsto ponams Masiūliams į Telšius iš Kauno, labiausiai sudomino reverso pusė, kurioje užklijuotas Lietuvos pašto ženklas, skirtas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 20-mečiui: „1918 LIETUVA 1938/ 1918-II-16 LIETUVOS TARYBA SKELBIA NEPRIKLAUSOMĄ LIETUVĄ“. Pašto ženklo viduryje pavaizduotas Jonas Basanavičius, rankose laikantis Lietuvos nepriklausomybės aktą. Jį supa kiti signatarai. GEK 4214.
Gaila, kad per sumaištis, kurias teko išgyventi Lietuvos žmonėms, didžios dalies senųjų atvirukų – mažytės epistolinės mūsų tautos kronikos – neišliko.

Danutė Einikienė
Vyr. fondų saugotoja