LT EN

TREMTIS

Titulinis   »   Lankytojams   »   EKSPONATAI ŠIMTMEČIUI   »   TREMTIS

TREMTIS

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena – dar gyva kraujuojanti žaizda lietuvių tautos atmintyje. Sovietų valdžios viršūnės ilgai rezgė planą, kaip palaužti tautų pasipriešinimą sovietų okupacinei valdžiai, ir nuosekliai jį vykdė 1940–1953 m., masiškai tremdami okupuotų Baltijos šalių, Vakarų Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos gyventojus į Tolimosios šiaurės, Vidurinės Azijos ir Sibiro teritorijas. Iš Lietuvos tuo laikotarpiu buvo ištremta 131 600 žmonių.
Prieš 70 metų, 1948 m. gegužės 22-osios ankstyvą rytą, įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas – išvežta apie 40 000 žmonių, tarp kurių – 10 897 vaikai. Į Buriatiją prie Mongolijos sienos per šį trėmimą išvežta daugiau kaip 4 000 Lietuvos gyventojų, tarp kurių vien iš Plungės – per 900.
Viena iš jų – Julija Gadeikytė, gyvenusi Babrungėnų kaime. Jos tremties dienoraštį ir 124 fotografijas, dokumentus, kitus daiktus, parsivežtus iš kalnuotosios Buriatijos, Žemaičių dailės muziejui padovanojo jos giminaitė plungiškė Juzefa Armonavičienė.
J. Gadeikytės dienoraštyje aprašomas gegužės 22-osios rytas, persmelktas tos sumaišties, jaudulio, nežinios, kuri sukaustė daugelį lietuvių šeimų.


ŠV. VELYKŲ ALTORIUS SIBIRE. 1957, Buriat-Mongolija.


Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja