LT EN

PARKO ISTORIJA

Titulinis   »   PARKAS   »   PARKO ISTORIJA


Karpytų liepų alėja. XX a. pradžia.           Dvaro parko pavėsinė. XIX a. pab.- XX a. pr.

Mykolas Mikalojus Oginskis Plungėje pertvarkė apie 50 ha parką. Buvo išrauta dalis anksčiau sodintų medžių, padarytos keturkampės aikštelės, pristatyta statulų, pavėsinių. Prie didelio Perkūno ąžuolo buvo padaryta suolų; čia grodavo muzikantai. Tarp ąžuolų buvo supiltas kalniukas, ant jo įrengta grybo formos pavėsinė. Netoli pavėsinės – lieptas per Babrungą. Oginskienė juo pėsčiomis eidavo į bažnyčią. To liepto neliko. Ąžuolyne yra įdomus medis, iš kurio kamieno išaugusios penkios atšakos. Pasakojama, kad šį medį pasodinęs penkių sūnų tėvas. Toliau buvo trys tvenkiniai: Patkavos (Pasagos), Žaliasis, Žieminis. O iš viso parke buvo septyni tvenkiniai. Prie rūmų fasado iškasto tvenkinio salelėje buvo įrengtas fontanas su Afroditės ir kupidonų skulptūromis.
Oginskių laikais parkas buvo labai prižiūrimas. Čia nuolat dirbo 10 moterų, 4 vyrai su 4 arkliais. Kiekvienas kampelis buvo išvalytas, medžiai genimi. Ypač nuostabūs buvo gėlynai, daug rožių. Kiekvieną pavasarį pas parko prižiūrėtoją iš miesto ateidavo vaikų. Jie gaudavo po kalvėje nukaltą smailų kastuviuką, dvare nupintą krepšelį. Prižiūrėtojas nurodydavo plotą, ir vaikai imdavo su šaknimis rauti pienes, jas tvarkingai dėti į krepšelius. Kai jie baigdavo darbą, prižiūrėtojas suskaičiuodavo kiekvieno surinktas pienes ir sumokėdavo. Po to vaikai pietaudavo. Taip buvo išnaikintos pienės, kurių ir dabar parke nematyti. Parką juosė tvora.


Iki šių dienų yra išlikę pseudorenesansinio stiliaus vartai. Jų kertinių piliastrų nišose yra XVI a. šarvuotų karių statulos. Ant pilonų yra išlikę meškų statulos. Meškos vieną prie kito letenose laiko skydus su herbais: vienas herbas grafų Skuževskių, o kitas – kunigaikščių Oginskių giminės.
Prie rūmų buvo dar du pastatai. Kairėje pusėje esančiame pastate buvo svečių kambariai. Ten gyvenusios ir auklės vienuolės, kurios dirbusios Oginskių išlaikomoje našlaičių prieglaudoje. Prie šio pastato, pievutėje, buvusi didelė apšildoma oranžerija, kur buvo auginama daug gražių gėlių. Į šią oranžeriją žiemą sunešdavo ir palmes bei kitus pietų kraštų augalus. Čia buvo ir Oginskių šeimos koplytėlė.
Dešinėje pusėje esantis pastatas buvo skirtas dvaro administracijai, čia dirbo buhalteris. Šiame pastate buvo ir virtuvė.
Prie ūkiškųjų vartų yra raudonų plytų namelis. Čia gyvendavo žmogus, prižiūrintis parko fauną. Buvo auginami fazanai, juos vadino „bažankomis“ („bažant“¬ iš čekų k. – fazanas), o prižiūrėtoją – „bažanterininku“. Paskutinysis fazanų prižiūrėtojas buvo Andžėjus Kotoviakas.


Dailininko A. Zientarski piešinys.Plungės    Dvaro orkestro ir muzikos mokyklos
dvaro laikrodinė-oranžerija.                    gyvenamasis pastatas „ muzikantinė“.                  

Šiame rūmų ansamblyje dar buvo žirgynas, pilaitė-laikrodinė ir du pastatai, skirti orkesto mokyklai, kurią Oginskis įkūrė 1873 metais. Vienas pastatas buvo vadinamas muzikantine. Jis buvo 9 kambarių, kurių vienas buvo didelis ir jame galėjo vykti orkestro repeticijos. Šale muzikantinės buvęs pastatas vadinosi Šveicarija. Jis buvo trijų aukštų. Antrame aukšte pagal visą namo sieną buvęs balkonas su stiklinias langais. Toks pat balkonas juosė ir trečiąjį auktą. Balkonai buvo papuošti išdrožinėtais vaisiais, lapais, gėlėmis. Jis priminė Alpių kalnuose statomus medinius namus. Gal dėl to taip ir buvo pramintas. Šiuose namuose buvo mokomasi groti, gyveno muzikantai.

Ištrauka iš kraštotirininkės Eleonoros Ravickienės knygos „Šimtmečių takais“