LT EN

PRAĖJUSIO RENGINIO AKIMIRKOS

Gegužės 4 d., Latvijos Nepriklausomybės paskelbimo dieną, vyko dailininkų Nugzar Paksadzės (Latvija, Gruzija), Nataljos Baiduk (Rusija) ir Tukumo (Latvija) dailininkų grupės parodų atidarymas. Renginyje dalyvavo gausus būrys Latvijos menininkų ir svečių. Susirinkusiuosius pasveikino Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Prodą pristatė Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas ir parodos kuratorė, muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė. Koncertą dovanojo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokiniai. Parodas kviečiame aplankyti iki birželio 10 d.

Gegužės 2 d. vyko Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos dainavimo skyriaus mokytojos Irenos Bakanauskienės mokinių koncertas, skirtas Motinos dienai „Tau, mano Mamyte“. Skambiomis dainomis mokinės dovanojo meilę ir šilumą savo mamoms ir visiems koncerto klausytojams.

Balandžio 24 d. minėjome Plungės valdytojo, visuomenės veikėjo, filantropo ir lietuviškos spaudos rėmėjo kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio 170-ąsias gimimo metines. Minėjimas buvo pradėtas Šv. Mišiomis už Oginskių giminės mirusiuosius Plungės Šv. Jono Krikštytojo ir Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiose. Po jų vyko kunigaikščio pagerbimas prie Rietavo Oginskių koplyčios-mauzoliejaus. Vakaro iškilmingame koncerte dr. Jolanta Skurdauskienė pristatė Mykolo Oginskio gyvenimo įvykius, buvo atidaryta menininko Romualdo Inčirausko medalių paroda, skirta Oginskiams. Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos gabiausi mokiniai dovanojo jaukų ir šiltą koncertą. Vakaro dalyvius pyragais, pagal XIX a. Oginskių receptus, vaišino Eterė Muralienė. Žemaičių dailės muziejus dėkoja visiems prisidėjusiems prie šio gražaus minėjimo kūrimo – Plungės bažnyčios klebonui Vytautui Gedvainiui, Rietavo bažnyčios klebonui Antanui Gutkauskui, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktoriui Vytui Rutkauskui, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos bendruomenei ir kitiems.

Balandžio 16 dieną Vilniuje vyko Vilniaus Žemaičių kultūros draugijos vakaras „No Bėrotės kalna lėgė Vėlniaus“. Renginyje dalyvavo Žemaitės memorialinio muziejaus muziejininkė Laimutė Arlauskienė. Muziejininkė pristatė žemaičių kulinarinį paveldą – kastinį. Renginyje apie knygnešystę pranešimą skaitė Adelė Daukantaitė (rašytoja, poetė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, Plungės literatų klubo „Vingiorykštė - vadovė), žemaitiškos knygos „Žaltium Žemė“ knygos autorė Irena Stražinskaitė-Glinskienė (poetė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė).

Žemaitės memorialinis muziejus, Bukantės dvarelis balandžio 12 dieną, kvietė į susitikimą su Vydmantų parapijos klebonu, Telšių jaunimo centro direktoriumi Karoliu Petravičiumi. Nuoširdi šypsena, šiltas bendravimas nepaliko abejingų. Pasiklausę klebono dainų-giesmių, pripildę širdis gerumo, lauksime ateinančių šv. Velykų!

VILHELMO ČEPINSKIO KŪRYBOS VAKARAS

Balandžio 6 d. Žemaičių dailės muziejuje vyko vieno muzikaliausių, kerinčiu lyrizmu ir gebėjimu išgauti tarsi nežemišką smuiko tembrą apdovanoto smuikininko Vilhelmo Čepinskio kūrybos vakaras. Jam talkino smuikininkė Viktorija Čepinskienė, violončelininkas Mindaugas Bačkus, vokalistė Vaida Genytė ir pianistė Eglė Andrejevaitė. Jaukų ir pakilios nuotaikos vakarą kūrė maestro Vilhelmo Čepinskio nuoširdus bendravimas su publika.

Nuotraukos Kęstučio Vaitkaus

Hekla Magnúsdóttir koncertas

Vakar Žemaičių dailės muziejus paniro į kiek netradicinių ir nežemiškų garsų bei šviesos misteriją. Svečiavosi islandų atlikėja Hekla Magnúsdóttir, kuri grojo tereminu – seniausiu elektroninės muzikos instrumentu. Nesuklysite manydami, kad nuo jo prasidėjo elektroninės muzikos karštligė. 1919 metais šį instrumentą sukūrė rusų išradėjas Leonas Tereminas. Tai buvo pirmasis instrumentas, kuriuo galima groti net neprisilietus. Atlikėjos kūryboje paslaptinga islandų tautosaka persipina su magiškais teremino garsais bei atmosferiniais minimalistinės elektronikos skambesiais. Visa muzikinė melodija klausytojo ausyse tarsi fraktalizuojasi į paslaptingo ir didingo grožio Islandijos gamtos garsovaizdžius.

ATIDARYTA PARODA „ŽEMAITIJAI – 800“

Kovo 19 dieną Žemaičių dailės muziejus nušvito žemaitiškų spalvų ir raštų margumynais: atidaryta Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos moksleivių kūrybos darbų paroda „Žemaitijai – 800“.
Meninėje programoje pasirodė mokyklos mados studija „Ažūrė“: mergaitės pademonstravo išmoningą lino kolekciją, kurią papildė metalo papuošalai etniniais motyvais.
Programą paįvairino vaikų žemaitiški skaitymai, dainos. Geros nuotaikos pliūpsnį parodos lankytojams suteikė liaudies kapelos griežiamos nuotaikingos melodijos. Parodą pristatė socialinė pedagogė Rita Mačerauskienė.
Paroda pasidžiaugė ir padėką mokiniams bei mokytojams išsakė Plungės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis.

Šeštadienį muziejininkai plungiškius kvietė į filmo „Žemaitis fizikas su etnografo pašaukimu“ premjerą, pasakojančią apie iš Purvaičių (Plungės r.) kilusį žemaitį prof. Igną Končiu. Fiziką, etnografą, antropologą, visuomenininką – žmogų, visą savo energiją atidavusį besikuriančiai Lietuvai, jos mokslui ir kultūrai. Filmą pristatė Lietuvos žurnalistų sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus kūrybinės grupės nariai – žurnalistė Daiva Grikšienė, istorikas dr. Dangiras Mačiulis, operatorius Nerijus Gulbinas bei prof. I.Končiaus vaikaitis Gintaras Končius.
Nuotraukos Reginos Mačiulytės ir Jūratės Motužienės

Vasario 28 d. Žemaičių dailės muziejuje vyko vakaras „Literatūra, kalba ir gyvenimo pojūtis“, kuriame dalyvo iš Plungės rajono Kulių miestelio kilęs rašytojas Liudvikas Jakimavičius.

Nuotraukos K. Vaitkaus ir J.Motužienės

ATIDARYTA PARODA „VIENI IŠ DAUGELIO“

Vasario 8 d. Žemaičių dailės muziejuje atidaryta paroda „Vieni iš daugelio: 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai“. Rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas.
Parodoje dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis plačiai ir įdomiai papasakojo apie 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo paieškas, pasidalijo intriguojančiomis to laikotarpio istorinių aplinkybių įžvalgomis.
Paroda veiks iki kovo 15 d.


Nuotraukos Silvos Galvadiškytės