Naujiena

2022 m. kovo 15 d., antradienį, 13 val.  pokalbis su Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojais: parodos rengėju Žydrūnu Mačiuku ir 1990 m. Sąjūdžio rinkimų štabo organizatore Angonita Rupšyte.

Jau praėjo viena svarbiausių Lietuvos valstybės švenčių – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šiemet ji Plungei išskirtinė, tarsi dviguba, kadangi plungiškiai šiemet mini dar vieną reikšmingą datą – Plungės savivaldos 230-ąsias metines. Tai du svarbūs istoriniai įvykiai, kurie laiko paralelėse susijungė į vieną tikslą –  Lietuvos valstybingumą.  

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo – priimtas ir pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Aktas. Šį dokumentą pasirašė ir demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą Plungės rajono Sąjūdžio iškeltas ir išrinktas deputatas Balys Gajauskas.

Balys Gajauskas – asmenybė, įkūnijanti nepalaužiamą tautos laisvės siekį. Net 37-eri jo me­tai, pra­leisti trem­ty­je, nepalaužė tikėjimo laisve. 1979 m. JAV kong­re­so ko­mi­si­jos siū­ly­tas kar­tu su ki­tais di­si­den­tais kan­di­da­tu No­be­lio tai­kos pre­mi­jai gau­ti.
Žemaičių dailės muziejus turi retą progą lankytojus supažindinti su šiuo Lietuvos laisvės šaukliu, pakviesdamas aplankyti  Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos parengtą parodą „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas (1926–2017) ir surengdamas pokalbį su Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus darbuotojais: parodos rengėju Žydrūnu Mačiuku ir 1990 m. Sąjūdžio rinkimų štabo organizatore Angonita Rupšyte.  

Tarp šimto dvidešimt keturių Aukščiausiosios Tarybos deputatų, balsavusių už Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas neabejotinai yra išskirtinė asmenybė – antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, ilgiausiai iš visų Lietuvos, o gal ir visos Sovietų Sąjungos politinių kalinių, net 37-erius metus, kalintas Sovietų Sąjungos kalėjimuose, lageriuose ir tremtyje. Pasak Rusijos disidento ir žurnalisto Michailo Cheifeco, „Balys Gajauskas – pasaulinis kalėjimų rekordininkas.“

Pirmą kartą nuteistas 1948 m., kai jam buvo vos 22 metai, į laisvę galutinai išleistas jau 1988-aisiais – Atgimimo – metais, sulaukęs 62-jų. Okupuotoje Lietuvoje jis buvo žinomas iš lietuvių pogrindžio leidinių „Aušra“, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ straipsnių ir „Amerikos balso“ reportažų apie Lietuvos politinius kalinius. Tuo tarpu laisvajame Vakarų pasaulyje Balio Gajausko likimas buvo gerai žinomas. Jo vardą dažnai kartodavo laisvojo pasaulio radijo stotys, jo kalinimo istorija plačiai pasakota Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados lietuvių periodiniuose lediniuose. Aktyvios JAV lietuvių išeivės bendrapavardės Bronės Gajauskienės dėka Balio Gajausko likimas tapo žinomas pasaulio galingiesiems. Dar 1978 m. kovo 15 d. Belgijos advokatas Vincentas van der Bošas kreipėsi į Sovietų Sąjungos ambasadorių Briuselyje, norėdamas ginti Balį Gajauską teisme, tačiau leidimo negavo. Bronės Gajauskienės laiškai dvasininkams, politikams, ministrams, senatoriams, ambasadoriams, garsioms sporto žvaigždėms davė vaisių – 1979 m. raštą Kremliui dėl Balio Gajausko išlaisvinimo pasirašė 170 Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso narių ir 35 senatoriai. Paramos Baliui Gajauskui sulaukta iš Vokietijos, Olandijos, ypač Prancūzijos, „Amnesty international“ grupių, Jungtinės Karalystės parlamento narių. Tais pačiais 1979 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisija kartu su kitais disidentais pasiūlė Balį Gajauską kandidatu Nobelio taikos premijai gauti.

Rašiusieji ir kalbėjusieji apie Balį Gajauską ir jo veiklą galbūt ne iki galo atskleidė dar vieną, atrodytų politiniam kaliniui nebūdingą asmenybės savybę – ypatingą ryšį su šeima, tiksliau su dviem svarbiausiomis jo gyvenimo moterimis – motina Adele ir žmona Irena. Be jų pagalbos ir palaikymo Balio Gajausko likimas, matyt, būtų buvęs kitoks. Kaip ir daugelio laisvės kovotojų motinų, Balio Gajausko mama sunkiai išgyveno sūnaus kalinimą lageriuose, tačiau puikiai suprato šios aukos svarbą, rūpinosi juo, lankė lageriuose. Motiniškos atidos ir rūpesčio kupinas jos priešmirtinis laiškas sūnui, kurį Balys Gajauskas perskaitė po jos mirties. Matyt, neatsitiktinai per tuos keletą laisvės „didžiojoje zonoje“ metų, 1973–1977 m., likimas Balį Gajauską suvedė su būsima žmona, medike Irena Dumbryte – ypatingo charakterio moterimi, kuri drįso rizikuoti ir priimti sprendimą tekėti už lageryje kalinčio politinio kalinio, kartu aukotis už Lietuvos laisvę ir 10 metų laukti vyro išlaisvinimo. Rizikuodama savo laisve, asmeninių pasimatymų lageryje metu Irena aprūpindavo vyrą medicininiu popieriumi straipsniams rašyti, ryždavosi iš lagerio į laisvę išnešti Balio Gajausko slapta rašytus straipsnius, kurie netrukus Rusijos disidentų dėka pakliūdavo į Vakarus ir Balio Gajausko vardu buvo publikuojami užsienio spaudoje. Tai buvo bendra Balio Gajausko ir jo žmonos Irenos kova su Sovietų Sąjungos represine mašina. Simboliška, kad Balio Gajausko, jo žmonos Irenos ir motinos Adelės žemiškasis gyvenimo kelias juos suvedė į Amžinybę bendrame šeimos kape kukliose Kauno miesto Seniavos kapinėse.

Demokratiniuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą Balį Gajauską iškėlė Plungės rajono Sąjūdžio žmonės. 1990 m. kovo 8 d. pakartotiniame balsavime, arba antrajame rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą ture, Plungės rinkimų apygardoje Nr. 71 Balys Gajauskas buvo išrinktas deputatu ir 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Tą dieną jam buvo 64 metai.

Asmeninį santykį su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11-ąją įvykiu Balys Gajauskas įvertino taip: „Lietuva, praradusi nepriklausomybę 1940 metais, tuoj pradėjo kovą dėl laisvės. Prasidėjo ilgas ir skausmingas tautos kelias, kuriuo ėjome 50 metų. Kiekvieni tiek bolševikinės, tiek hitlerinės okupacijos metai buvo kruvini. Tačiau laisvės troškimas negeso, o silpnėjant bolševikinei imperijai jis didėjo. Daliai tautos į laisvę teko eiti per trėmimus, kalėjimus, konclagerius. Tuo keliu aš ėjau 37 metus. Ėjau, kol 1990 metais kovo 11-ąją buvo perskaityti Vilniuje, Aukščiausiojoje Taryboje, Lietuvos valstybės atstatymo akto žodžiai: „… nuo šiol Lietuva yra nepriklausoma valstybė“ ir iškilo mūsų Seime Lietuvos valstybės herbas, mano gyvenimo ir kovos tikslas buvo pasiektas.“

Parodoje, skirtoje Balio Gajausko 95-osioms gimimo metinėms paminėti, vizualiniu pasakojimu pristatytas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro gyvenimo kelias, šeimos ir giminės istorija, 37 metus trukęs kalinimas sovietų lageriuose, laisvojo pasaulio parama ir palaikymas, išlaisvinimas ir viešnagė Jungtinėse Amerikos Valstijose 1989 m., darbas Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje ir Lietuvos Respublikos Seime 1992–1996 metais.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos saugomos Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo archyve. Didžiąją dalį parodoje eksponuojamų fotografijų sudaro Balio Gajausko šeimos archyvo nuotraukos, daugelis jų pristatomos pirmą kartą. Taip pat parodoje eksponuojamos nuotraukos iš fotografų Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio asmeninių archyvų. Fotografijų autoriai: Vladas Bacevičius, Aušra Bagdonavičius, Džoja Gunda Barysaitė, Romualdas Damulis, Larisa Dmuchovskaja, Irena Gajauskienė, Alfredas Girdziušas, Rimgaudas Januševičius, Vilius Jasinevičius, Jonas Juknevičius, Viktoras Kapočius, Kristina Paulauskaitė, Andrius Petrulevičius, Romualdas Požerskis, Romas Nelsas, Jonas Tamulaitis, Audronius Žygevičius. Parodos rengėjai širdingai dėkoja visiems už pagalbą rengiant šią parodą.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Parodos koncepcijos ir tekstų autorius Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktorius Andrius Petrulevičius, dizainerė Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorės Jurgita Kelpšienė ir Regina Narutienė.

Parodos partneriai:

Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyvas