Naujiena

8-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos laureatai iš arti

2020 11 30

Antanas Šeronas: „Žavesys slypi paprastume“

 „Man visada patiko spalvų žaismas, noras išgauti kuo platesnę spalvinę gamą, koloritą, perteikti idėją, kiekvieną kartą sugalvoti vis kitą temą – kūrybos procese aš tuo mėgaujuosi“, – sakė Žemaičių dailės muziejuje eksponuojamos 8-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos vienas iš laureatų – dailininkas Antanas Šeronas.

Skatino mokytoja

Šiauliuose gyvenantis menininkas A. Šeronas, 8-ajai Pasaulio žemaičių dailės parodai pristatęs tris savo paveikslus, komisijos buvo įvertintas „Už pagarbą tradicijai ir temos aktualizavimą“.
„Labai malonu būti įvertintam iš tokias gilias ištakas turinčios parodos organizatorių“, – prisipažino dailininkas. Jo manymu, ši paroda yra išskirtinė, nepraradusi senamadiško žavesio. Be to, menininkams nėra lengva pakliūti ir savo darbus eksponuoti muziejuose, o juo labiau tokioje autentiškoje aplinkoje – kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose.  „Ši aplinka ir įpareigoja pristatyti tik geriausius darbus“, – patikino A. Šeronas.

Jo teigimu, šios parodos atidaryme jautė gerą aurą, sutiko gerus žmones, bet tai nenustebino, nes ir jo puiki dailės mokytoja Rūta Lūžaitė, kurios dėka atsidūrė dailės pasaulyje,  taip pat kilusi iš Plungės. „Nuo šeštosios klasės lankiau dailės būrelį, ji nuolat skatino mane kurti. Net sakydavo: „Tave padarysiu tapytoju“.

A.Šeronas prisiminė, jog baigęs Radviliškio rajone Sidabravo vidurinę mokyklą, norėjo studijuoti istoriją, net ir dabar tapyboje yra istorinių, etnografinių kaimo siužetų, bet, anot jo, taip gyvenimas sudėliojo, kad pirmiausia baigė Panevėžio kolegijoje Dailės ir technologijų pedagogiką, tada Šiaulių universitete studijavo dailę ir technologijas, po to tapybos magistrantūrą. „Man visada patiko spalvų žaismas, noras išgauti kuo platesnę spalvinę gamą, koloritą, perteikti idėją, kiekvieną kartą sugalvoti vis kitą temą – kūrybos procese aš tuo mėgaujuosi“, – atskleidė menininkas. – Esu spalvininkas, koloristas – man yra svarbios šviesos, šešėliai. Gal kai kam tai atrodo paprasta, bet žavesys ir slypi paprastume“.

Išpildė idėją

Paklaustas, kaip gimė parodoje eksponuojami darbai, A. Šeronas papasakojo, jog praėjusių metų spalį lankėsi Varnių regioniniame parke, žemaičiams šventoje vietoje – ant Sprūdės kalno, prie Šaukštelio kaimo, iš ten ir paėmė savo trims paveikslams motyvus, kuriuos savaip perkūrė. „Šiuose trijuose darbuose dominuoja žalia gama, nes tema susijusi su gamta. Gi mūsų krašte didžiąją metų dalį yra daugiau žalumos. Tuos paveikslus nutapiau per kovo mėnesį. Turėjau mintį, idėją ir ją išpildžiau“, – paaiškino kūrėjas.

O koks tas kūrybinis procesas? „Būna, nutapau paveikslą, padedu, tegu jis sau pagyvena, po kurio laiko vėl jį išsitraukiu ir pamatau, ką reikia patobulinti. Vyksta gyvas procesas. Kūryboje nepaskubėsi – reikia išpildyti ir technologinius, ir plastinius niuansus “, – atviravo dailininkas.

Į klausimą, ką jam reiškia kūryba, atsakė, jog tai galimybė  išreikšti savo mintis. Prisipažino, jog savo darbuose atspindi ir nūdienos realijas. „Šiauliuose, Aušros alėjoje buvo pradėję pjauti medžius, tai pastebėjęs, po kelių mėnesių medžių motyvus pradėjau naudoti ir savo kūryboje. Net nukirstą medį nutapiau. Išpjovus medžius, liko labai gražūs, tapybiški kelmai ir juos nutapiau. Šiuo būdu lieka prisiminimui, – aiškino A. Šeronas. – Arba per langą žiemą pamačiau apsnigtas mašinas, kurias irgi  įamžinau ant drobės. Arba, pavyzdžiui, šventoms Velykoms darinėjau karšį, žiūriu, įdomiai atrodo ašakos, kurias nutapiau“.

Pasitaiko, jog vaikštinėdamas pamatytus gražesnius vaizdus nusifotografuoja, o vėliau tą medžiagą panaudoja tapyboje. Pasak jo, daug kas mėgsta į feisbuką, instagramą kelti nuotraukas, bet retas su turimais vaizdais kažką kūrybiško sukuria. „Lankiausi Kurtuvėnų bažnyčioje ir pamačiau joje gražiai apšviestą klausyklą, ją nufotografavau, o paskui perkėliau į tapybos darbą. Tapyme yra svarbus perteikimas ir matymas, kuris kiekvieno yra skirtingas. Būtent todėl, pavyzdžiui, grafikas matys linijiškai, tapytojas – spalvotai “, – kalbėjo menininkas.

Užsiminus apie ateities planus, atsakė, jog gyvenimas teka sava vaga, tad kur srovė nuneš, ten ir bus, nekuria grandiozinių planų, savaime darbai susidėlioja... „Turiu tą gyslelę ir stengiuosi neapleisti. Nors sunku iš meno pragyventi, bet tapybos neužleidžiu. Per magistro darbo gynimą komisijos pirmininkas profesorius Jonas Gudmanas pasakė: „Gavot tokius ir tokius įvertinimus, bet tikrąjį įvertinimą jums parašys gyvenimas“. Taip ir yra“, – patikino A. Šeronas, prieš atsisveikindamas pažadėjęs dar ne kartą atvykti į Plungę ir pasivaikščioti po rūmus, pasigrožėti parku...

 

Antano Šerono asmeninio archyvo nuotraukos:

A.Šerono teigimu, kūryba yra gyvas procesas. 

A.Kalvotoji I. Kalvotoji II. Girdykla

A.Šerono darbai, eksponuojami parodoje žemaičių dailės muziejuje.

Pjūklo galia

Medžių kirtimo motyvai – dailininko kūrinyje.

Straipsnį parengė mokslinės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Dalia Šimkutė


Paskutinį kartą redaguota: 2019-12-20
Žemaičių dailės muziejus
Biudžetinė įstaiga
Parko g. 1, LT-90113, Plungė
Tel./Faks.: (8 448) 52492
El. paštas: zd.muziejus@gmail.com
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Kodas: 191123113
Muziejaus veikla
Maloniai kviečiame įvertinti Žemaičių
dailės muziejaus teikiamų paslaugų kokybę

Draugaukime