NUO ŽEMĖS SKAMBĖJIMO IKI KOSMOSO DIDYBĖS
GRAFIKOS PARODA
Talentingas žemaitis Algimantas Švažas (1933–2003) savo kūrybos palikimu tarsi suvėrė atminties refleksijų vėrinį, prisodrintą Žemaitijos žemės kvapais, žodžiais, spalvomis.
Gimtosios žemės syvai menininkui suteikdavo galios ir polėkio savyje atverti glūdinčias kūrybos versmes, kurios grafikos lakštuose atgimdavo mitologinės archaikos, liaudies kūrybos motyvais.
Monumentalus, gilus, svarbioms temoms paskyręs didelių apimčių raižinių ciklus („Lietuva“, „Senolių godos“, „Deivių sutartinė“), A. Švažas savo kūryba lieka paveikus ir atviras tiek jaunajai dailininkų kartai, tiek ir žiūrovui. Parodoje eksponuojamas įspūdingų apimčių grafikos lakštas „Alka“ (1979 m.) ir „Kalvaitis“ (1993 m.).
Vaclovas Ratas-Rataiskis – vienas iškiliausių XX a. lietuvių grafikų. Kūryboje pasitelkęs plačią stilistinę įvairovę, jis įkūnija neišsemiamą temų gausą – nuo folkloro motyvų iki tolumoje tvyrančios magiškos kosmoso didybės.
Vaclovo Rato-Rataiskio (1910–1973) gyvenimo ir kūrybos kelias nusidriekė per kelis žemynus: nuo Europos ir Amerikos iki tolimosios Australijos. Kiekvienas gyvenimo tarpsnis paliko ryškų pėdsaką dailininko kūryboje. Pamatiniai lietuviškos grafikos pagrindai suformuoti Kauno meno mokykloje pas profesorių Adomą Galdiką. Iš esmės V. Rato-Rataiskio kūrybos stilius pasikeitė gyvenant emigracijoje. Priartėta prie abstraktaus meno. Ypač didelę įtaką kūrėjui padarė Australijos gamta, aborigenų egzotiška kultūra ir metai, praleisti kovojant su sunkia liga, kai mintys ir žvilgsnis į supantį pasaulį darosi aštresnis, skvarbesnis, platesnis. Vienas iš stebėjimų objektų tampa paukščiai. Jie kitokie – laisvūnai, spalvoti, keliantys džiugesį ir slepiantys tylų grafiko norą būti panašiu. Suprantama, grafiko dėmesį patraukia ir amžinybės, kosmoso temos. Kaip meistriškai grafikos kūrinyje „Dailininko perteikta kosmoso didybė“ išreikšti protu neaprėpiami jo dydžiai ir nuotoliai.
Parodoje eksponuojami lyrika ir plastiškumu dvelkiantys Vlado Liatuko (g. 1954 m.) ofortai „Vakarinės kregždės“ ir „Langas“. Tai žinomas Lietuvos grafikas, įsiliejęs į kūrėjų gretas nuo 1979 metų, kai baigė Vilniaus dailės akademiją, Grafikos katedrą. Autorius nuo pat jaunų dienų domėjosi klasika, tam pasirinko raižybą ant metalo. Grafikas priskiriamas modernaus meno atstovams, tačiau jo kūryboje išlikusi ir pagarba klasikinėms formoms, kas daro jo kūrybą unikalia. Vlado Liatuko darbuose atsiveria didelė meilė gimtajam kraštui, jos kultūrai, paveldui.
Paukščių temos žaismę parodoje sustiprina dailininko Vytauto Igno „Povas“. Jo grafikos kūrinių metaforose atsiveria toks širdžiai artimas tautosakos lobynas, užkoduotas mūsų genuose.
Vytautas Ignas (1924–2004) – visuotinai pripažintas dailininkas, daugiausia kūręs išeivijoje (JAV, Konektikuto valstijoje, Ešforde). Paliko apie 150 lino ir medžio raižinių, 200 tapybos paveikslų, 100 mišrios technikos kūrinių, 300 piešinių, medinių mozaikų, vitražų projektų. Žemaičių dailės muziejus saugo 48 tapybos, grafikos kūrinius (iš jų – ir 12-os kūrinių ciklą „Zodiako ženklai“).
Parodos lankytojas turėtų ilgėliau stabtelti prie Augustino Virgilijaus Burbos (g. 1943) raižinio „Mažoji Lietuva“. Dailininkas mėgsta sudėtingas kompozicijas, kurių detalėse telpa daug simbolinių ženklų. Kūrinio ašis – žmogaus figūra, kuri organiškai perauga į Mažosios Lietuvos simbolius, atskleidžiančius šio krašto esmę.
Vaidotas Janulis (g. 1957) – grafikos meno kūrėjas, provokuojantis žiūrovą nebūti pasyviu stebėtoju, bet įjungti mąstymą ir kartu su autoriumi pakeliauti minčių labirintais, paslėptais talpyklose, o gal gaudyklėse? Šiaulių universiteto profesoriaus savita kūryba pasižymi parodoje eksponuojamas grafikos kūrinys „Talpykla“.
Vaidotas Janulis aktyviai dalyvauja tarptautinėse parodose pasaulyje, jo parodos puošia ir Lietuvos galerijas bei muziejus.
Amerikoje gyvenantys menininkai turbūt pasakytų, jog Alfonsas Dargis (1909–1996) buvo žmogus, labai vertinantis savo nepriklausomybę, savo kūrybinę erdvę, nepasiduodantis beprasmybei, nepataikaujantis vadinamosioms madingoms temoms. Išsaugotas paprastas, motinos lūpomis ištartas žodis, atmintyje išlikusi pasvirusi koplytėlė, stovinti kelių kryžkelėje, šiluma tebedvelkiantis vasaros vaikystės vakaras...
Tėviškės vizijos atsispindi nostalgiškuose, graudulį keliančiuose dailininko grafikos kūriniuose. Koks tas pasaulis, kokia kalba „parašytas“, pamatysite apsilankę Žemaičių dailės muziejuje ir žiūrėdami į patį mažiausią parodoje eksponuojamą paveikslą – į Alfonso Dargio „Piemenuką“.
Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejus
