Naujiena

Šiuolaikinės tekstilės paroda

Šiuolaikinė tekstilė savo formomis, medžiagomis, išraiškomis provokuoja žiūrovų smalsumą, leidžia ne tik menininkui laisvai interpretuoti, niuansuoti vis kitą minties atspalvį, menamos ir esamos temos gilumą, bet ir žiūrovui paliekamas platus matymo laukas.

Šioje parodoje eksponuojami Lietuvos tekstilę reprezentuojančių Marijonos Sinkevičienės, Onos Riaubaitės-Staskevičienės, tekstilininkų pasaulyje gerai žinomų menininkių Virginijos Degenienės, Laimutės Kozlovienės, Audronės Bukauskienės, Magdalenos Birutės Stankūnienės, Mildos Dulkytės, Loretos Zdanavičienės darbai.

Paroda išsiskiria idėjų, temų bei technikų gausa: nuo ažūrinių ir netikėtų formų V. Degenienės „Šiapus ir anapus“ bei O. Riaubaitės-Staskevičienės „Būna dienų“ iki tradicinių raiškų M. Dulkytės gobelene „Raudona“. Medžiagiškumas, tobulas technikos įvaldymas, tradicijų ir novatoriškumo dermė padeda menininkėms atskleisti kūrinio idėją, išryškina svarbiausias moters kūrybines refleksijas į save ir santykį su šių dienų pasauliu.

Pro didingų rūmų langus besiskverbiančios senų medžių lajos tarsi puošnios ponios nustebusios žiūri ir laukia kvietimo į tą šiltą, nuoširdžią draugiją, kur pokalbio temos viliojančios, moteriškos, o drabužių spalvos spindinčios vasaros varsomis...

Ir iš tiesų kiekvienas, apsilankęs parodoje, kviečiamas pasivaikščioti po O. Riaubaitės Staskevičienės „Dangaus pievas“ ar paklajoti po M. Birutės Stankūnienės gėlėmis nuklotą romantišką „Tolimą žemę“.

Derinant tradicines ir netradicines medžiagas L. Zdanavičienės kūrinyje „Laiškai į praeitį“ leidžia atsekti tą per šimtmečius nutiestą liaudies kūrybos kelią, vedantį į nūdienos tekstilės perspektyvas.

Tokį pat įspūdį sustiprina tradicinės tekstilės pagrindu sukurtas A. Bukauskienės darbas „Palangos žemaitei Reginai Andriekutei“ – tai atminties ženklas kraštotyrininkei, etnografinio ansamblio „Ant marių krašto Palangos miestely“ įkūrėjai.

Sklindantis jūros kvapas, pro moters veidą žaismingai nardančios baltos žuvėdros, ilgi raudoni tarsi saulėlydis jos plaukai – L. Kozlovienės „Baltiškoji dvasia“ alsuoja iš širdies gelmės ištraukta savastimi.

Paslaptimi, neišlikusiomis istorijomis meistriškai suaustas M. Sinkevičienės gobelenas „Radiniai“. Tolimos praeities priviliojimas, magija, gebėjimas išsaugoti tai, kas atrodo negrįžtama – moters prigimčiai būdingos apeigos....

Šiandien menininkėms atsiveria neįtikėtinos galimybės: tiek medžiagų, tiek technologijų, technikų bei meninių raiškų prasme. Jų darbai kviečia diskusijai, kokia tekstilės kaip meno šakos vizija XXI amžiuje, kas joje labiau dominuoja: mokslo ir meno pažanga, praktinės funkcijos ar menininko idėjos konceptualumas? Ir vis dėlto, nors ir kaip toli bebūtume nukeliavę, nejučiomis norisi lyginti senosios tekstilės darbus su šiuolaikine, o atradus panašumą – nudžiugti.

Paroda suformuota iš Žemaičių dailės muziejaus rinkinių.