Naujiena

VIRTUALUS Rhona Gorvy parodos pristatymas

2020 06 03

PARODOS VIRTUALUS PRISTATYMAS

R. Gorvy gimė 1921 m. Springse, Pietų Afrikoje. Jai tebuvo keli mėnesiai, kai mirtis pasiglemžė jos tėvą, senelį ir dėdę. Mergaitę užaugino našlaujanti motina Hannah Miriam Mary ir Plungėje gimusi senelė Sara. Rhonos tėvo ir Hannah‘os vyro Hillerio Penno šeima buvo kilusi iš Švenčionių ir Kauno. Įdomu tai, kad Rhona giminiavosi su dviem žymiais JAV gyvenusiais pusbroliais iš tėvo pusės: JAV mados fotografu Irvingu Pennu ir režisieriumi, prodiuseriu Arthuru Pennu.

Rhona nuo mažens linko į dailę, kaip pati sakė: „Manau, toks polinkis jau būna duotas gimstant. Tai tarsi magnetas, traukiantis tave, nori to ar nenori“. 1944 m. Ji ištekėjo už Viktoro Gorvy ir baigė Witwatersrando universitetą. Johanesburge užaugusi mergina neapleido ir savo prigimtinio pašaukimo būti dailininke. Studijavo meną, lankė piešimo pamokas George‘o Boyso vaizduojamųjų menų mokykloje, kurioje dėstė Giusseppe Cattaneo, Joyce‘as Leonardas ir Elizabeth Harrington.

Dar viena Rhonos kūrybos sritis – eilėraščiai, kuriuos ji ėmė rašyti būdama dar vaikas. Yra išlikęs 1931 m. sąsiuvinis su dešimtmetės sukurtomis poemomis. Vėliau eilėraščiai tapo neatsiejama  meninės išraiškos dalimi, padedančia suprasti kūrėjos įžvalgas.

Ji eksperimentavo grafikos srityje: kūrė graviūras akvatintos, sausos adatos technikomis, taip pat monotipijas ar mišrios technikos darbus. Mėgo teminius ciklus: sapnai ir svaiginimasis (atkreipiamas dėmesys į narkotikų problemą), „Istorija iš gyvenimo serijos“ (čia paukščiai tampa žmogaus gyvenimo tėkmės simboliais), serija „Siūbavimasis“ (skirta vyro ir moters santykiams), taip pat kūrė ir pavienius darbus.

Šeimos ryšiai, kilmė ir istorija buvo itin svarbūs žydų kilmės menininkei. „[...] pirmaisiais savo gyvenimo metais jaučiau skausmą nuo kurio mano motina ir jos šeima bėgo iš Lietuvos, taip pat nenuslopinamą ilgesį tėvo, kurio man taip ir neteko pažinti“, – yra prisipažinusi Rhona. Dailininkė taip pat išgyveno dėl Europą ir jos šeimos gimtuosius kraštus užklupusio Antrojo pasaulinio karo tragedijos, vėliau – dėl Pietų Afrikoje vykdytos apartheido politikos. Ji perprato žmogiškąją prigimtį: suvokė žmogiškosios būties tamsųjį klodą, žmogaus pažeidžiamumą.

Rhona dalyvavo grupinėse parodose Pietų Afrikoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, pirmąją personalinę parodą surengė 1970 m. Jos kūrinių turi įsigiję privatūs kolekcininkai Australijoje, Kanadoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Italijoje, Kenijoje, Lietuvoje, Naujoje Zelandijoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir JAV. Menininkės kūriniai puošia Lietuvos ambasadų Pietų Afrikoje ir Izraelyje sienas.

Gorvy itin brangino savo lietuviškas šaknis, o vienas jos didžiausių troškimų buvo, kad dalis kūrybos sugrįžtų į tėvų žemę. Simboliška, kad ji mirė likus trims savaitėms iki 95-ojo gimtadienio, tą dieną, kai jos darbai iš Pietų Afrikos respublikos pasiekė Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų (2016-ųjų liepos 13 d.). Šis šviesios atminties menininkės noras išsipildė jos dukros Elaine Gorvy pastangų dėka.

„Pavargęs ieškok nusiraminimo dangaus gelmėje, tave supančių sodų gamtos grožyje ir vėjo šlamesyje... ir brangink gyvenimą...“ (R. Ghorvy).

 

Žemaičių dailės muziejaus inf.

Parengta pagal „Rhona Gorvy: kūrybinės įžvalgos“. Vilnius, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus, 2017 m.

 


Paskutinį kartą redaguota: 2019-12-20 2020-06-23 11:49
Neradote ieškomos informacijos?
parašykite mums
Žemaičių dailės muziejus
Biudžetinė įstaiga
Parko g. 1, LT-90113, Plungė
Tel./Faks.: (8 448) 52492
El. paštas: zd.muziejus@gmail.com
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Kodas: 191123113
Muziejaus veikla
Maloniai kviečiame įvertinti Žemaičių
dailės muziejaus teikiamų paslaugų kokybę

Draugaukime