Naujiena

VIRTUALI PARODA. Dėmesys kalbai – tarpukario spaudoje

2021 02 18

Žemaičių dailės muziejaus mokslinėje bibliotekoje saugoma tarpukaryje išleistų lietuvių kalbos bei literatūros vadovėlių kolekcija. Tarp jų autorių – ne vieną vadovėlį parengę Zigmantas Kuzmickis (1898–1976) – lietuvių kalbos ir literatūros tyrinėtojas, pedagogas; Jurgis Talmantas (1894–1955) – pedagogas, kalbininkas, vertėjas ir kiti.

1918-aisiais, atkūrus Lietuvos valstybę, nemažai inteligentų, siekdami padėti steigiamoms lietuviškoms mokykloms, ėmėsi rašyti vadovėlius, tarp jų ir lietuvių kalbos. Pavyzdžiui, Jonas Jablonskis (1860–1930), broliai Mykolas (1882–1962) ir Vaclovas (1884–1956) Biržiškos tai darė netgi be atlygio. Tuo metu trūko ir mokytojų, ir vadovėlių, tad kai kurie inteligentai, pavyzdžiui, Stasys Matjošaitis-Esmaitis (1877–1949), Juozas Damijonaitis (1871–1926) buvo universalūs – rašė įvairių dalykų mokymui skirtas knygas.

Pirmoji nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybė švietimo darbą pavedė organizuoti Švietimo ministerijai. 1919 m. buvo parengta ir paskelbta laikinoji ketverių metų pradžios mokyklų programa, išleisti laikinieji mokytojų seminarijų įstatai, pradžios mokyklų mokytojų kursų įstatai. 1919 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministro įsakymu buvo sudaryta Knygų leidimo komisija, kuri visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį rūpinosi vadovėlių ir kitų mokymo priemonių rengimu bei leidimu. Švietimo ministerija, rūpindamasi vadovėlių kokybe, 1924 m. įsteigė Knygų ir mokslo priemonių tikrinimo komisiją. Jos nariai daug dėmesio skirdavo ne tik mokykloms skirtų knygų turiniui, bet ir kalbai. Tad nenuostabu, jog kai kurie iš šių vadovėlių mokykloje buvo naudojami ir sovietmečiu, apie tai byloja „Lietuvių kalbos gramatikos“ viršelio antroje pusėje paliktas įrašas „Stanys Kazys VIII a / 1974. XII. 9“; knygoje „Mūsų kalbos matematiškumo ir reformos reikalu“ –„Lukas Z. / 7a 75. III. 13“

Tarp vertingesnių leidinių – „Rašomosios lietuvių kalbos žodynas. Lietuviškai-vokiška dalis“, kurio sudarytojas M. Niedermann šį darbą dedikavo lietuvių bendrinės kalbos normintojui J. Jablonskiui. Beje, šios knygos pirmojo lapo viršuje – priklausomybę Klaipėdos bibliotekai atskleidžiantis antspaudas „Ratsbibliothek Memel“.

Šios tarpukaryje išleistos lietuvių kalbai puoselėti skirtos knygos – vertinga lituanistinė medžiaga, praturtinanti mokslinę biblioteką.

 

Literatūra:

https://www.lsim.lt/2020/04/07/inteligentai-pirmieji-lietuvisku-vadoveliu-autoriai/

 

vyr. bibliotekininkė Dalia Šimkutė

 

 

 

 


Paskutinį kartą redaguota: 2019-12-20
Žemaičių dailės muziejus
Biudžetinė įstaiga
Parko g. 1, LT-90113, Plungė
Tel./Faks.: (8 448) 52492
El. paštas: zd.muziejus@gmail.com
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Kodas: 191123113
Muziejaus veikla
Maloniai kviečiame įvertinti Žemaičių
dailės muziejaus teikiamų paslaugų kokybę

Draugaukime