Naujiena

„Menininko misija yra ne vien išreikšti save, savo laiką, bet pirmiausia – skleisti  harmoniją, liudyti pasaulio vienovę“ (Aloyzas Stasiulevičius).

Parodos architektė – tapytojo dukra Ona Stasiulevičiūtė. Jubiliejinė parodos koncepcija sumanyta taip, kad lankytojas galėtų pamatyti Aloyzo Stasiulevičiaus kūrybos kelio retrospektyvą. Drobėse atsiveria jaudinantys dvasiniai kultūros klodai, sudėti į ciklus „Kristaus Kančios istorija“, „Pagal XIX a. žemaičių raižinius“, „Žvaigždynai“ . Tapytojo paveikslai – tai ritmiški, tarsi varpai skambantys, ryškiomis spalvomis pulsuojantys miniatiūriniai pasaulio atspindžiai.

Kūrybos darbai parinkti iš asmeninės autoriaus kolekcijos, Palangos kurorto muziejaus, Mažosios Lietuvos muziejaus rinkinių ir Edmundo Kolakausko kolekcijos.

Parodą papildė pražystanti jaunatviška tapytojo dukros kūryba: grafika bei šilti, jautriai atviri ranka rašyti tekstai.

Aloyzą Stasiulevičių atpažįstame iš jo individualaus, nepaprastai muzikalaus stiliaus. Dailininkas meistriškai žaidžia linijų ritmu, gali virtuoziškai groti vienos spalvos styga – baltos, mėlynos ar raudonos pustoniais. Faktūromis sukelia jausmų audrą, išgauna sudėtingus nuotaikos ir minties niuansus. Ne vienas Stasiulevičiaus tyrinėtojų yra pabrėžęs jo paveikslų muzikalumą. Tai ne vien ritmo pojūčio, raiškos galimybių panaudojimas, bet ir harmonijos siekis. Jį subrandino meilė klasikinei muzikai, kuri lydi tapytoją nuo vaikystės, girdint tėvo vargonininko Kazimiero Stasiulevičiaus grojimą Šateikių bažnyčioje.

 Daugumą Stasiulevičiaus kūrybos bruožų lėmė architektūros meno esmės pajutimas: architektūra artima muzikai dėl ritmo vaidmens, dėl santykių harmonijos, kuri gali būti išreikšta skaičių proporcijomis ir turėti jų simbolinę prasmę. Stasiulevičius ypač daug dėmesio skiria kontūrų ir linijų srauto judėjimui. Jis užbaigia paveikslą, sutvirtindamas jį linijomis, dažnai net gryna spalva iš tūbelės. Linija tampa paveikslo karkasu, vyraujančia melodija. Anot dailininko, linija padeda kompoziciją padaryti lengvesnę, dvasingesnę, pakylėti aukštyn.

 Per 65 kūrybinio darbo metus dailininkas nutapė virš 2000 paveikslų. Jis linkęs kalbėti paveikslų ciklais, suteikiančiais sparnus konceptualiam mąstymui.

 Žemaičių dailės muziejuje eksponuojama keletas Aloyzas Stasiulevičius kūrybos ciklų iš privačios autoriaus kolekcijos – „Kristaus kančios istorija“, „Pagal  XIX a. žemaičių raižinius“,  „Žvaigždynų ciklas“. Ekspoziciją papildo dailininko kūriniai iš muziejų rinkinių – Mažosios Lietuvos (Klaipėda),  Palangos miesto muziejaus ir privačios Edmundo Kolakausko (Palanga) kolekcijos.

 „Kristaus kančios istorijos“ ciklą dailininkas kuria nuo 1996 m. Šis ciklas gimė Žemaitijoje. Stasiulevičius daug važinėjo po Žemaitiją, buvo Luokėje, Varniuose, Šateikiuose, Gintališkėje, Plateliuose, piešė, studijavo bažnyčiose liaudies meną.Vienas iš jo įkvėpimo šaltinių – Kristaus kančios kelio koplyčioje Žemaičių Kalvarijoje pamatyta liaudies meistro Kazio Varnelio sieninė tapyba. Taip pat dailininkas tyrinėjo unikalias Gintališkės bažnyčios stacijas, kurios, manoma, nutapytos liaudies meistro Truikio, scenografo Liudo Truikio tėvo. Domėjosi Žemaitijoje XIX a. gyvavusia liaudies graviūrų ant medžio tradicija, taip gimė ciklas „Pagal  XIX a. žemaičių raižinius“.

 Keletą metų Stasiulevičius skyrė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gyvenimo, jo veiklos studijavimui. Didelį įspūdį jam padarė M. Valančiaus jaunystės piešiniai iš rankraštinio giesmynėlio. Su šiuo giesmynu ir aštuoniomis paties Valančiaus sukurtomis iliustracijomis dailininką susipažino Klaipėdos universiteto profesorė dr. Roma Bončkutė, parašiusi studiją apie šį rankraštį. Parodoje eksponuojamas ne vienas paveikslas, interpretuojantis Valančiaus piešinius.

Taip pat parodoje eksponuojamas „Žvaigždynų“ ciklas, kuriamas nuo 1997 m. Šiam ciklui tapytoją įkvėpė pleneras Etnokosmologijos muziejuje, Molėtų observatorijoje, kuriame jis klausė astronomo G. Kakaro paskaitų, žvalgėsi į dangų pro teleskopą. Dailininkas domėjosi kosminės erdvės įprasminimu senovės graikų mitologijoje.

 Kultūros istorija yra vienas svarbiausių Aloyzo Stasiulevičiaus kūrybos šaltinių. Dailininkas dažnai pabrėžia, kad pats yra mokinys, sekėjas, jis tarsi traukiasi į meistrų šešėlį. Prasmėmis tirštai jau apaugusį siužetą tapytojas naudoja kaip senojo meistro grotą fleitą, kurią paėmęs gali sugroti atpažįstamą – bet savo melodiją. Visas šaknimis įaugęs į didžiojo naratyvo epochą, Aloyzas Stasiulevičius mums pasakoja keletą vis tų pačių didžiųjų (J. L. Borges) istorijų. 

 Giliu A. Stasiulevičiaus tikėjimu menininko misija yra ne vien išreikšti save, savo laiką, bet pirmiausia – skleisti harmoniją, liudyti pasaulio vienovę.

 Parodoje eksponuojama dailininko dukros Onos Stasiulevičiūtės kūryba – grafika, poezija ir trumpametražiai filmai. Stasiulevičiūtės kūriniai buvo eksponuoti VI bei VIII Pasaulio žemaičių dailės parodose. Savo kūryboje ji jungia skirtingas meno kryptis ir nagrinėja baimės, identiteto, savivokos temas.

ALOYZO STASIULEVIČIAUS KŪRYBINĖ BIOGRAFIJA

Aloyzas Stasiulevičius gimė 1931 06 02 Ariogaloje, Raseinių r. 1950 - 1956  studijavo tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute, 1976 - 1979 dėstė jame. 1956 - 1957 m. dėstė piešimą, akvarelę Telšių taikomosios dailės technikume, 1960 - 1976 dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 2004 - 2006 Klaipėdos universitete. 1960 įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą. Nuo 1956 dalyvauja parodose. Nuo 1979 m. pasišventė vien kūrybai.

Surengė virš 100 individualių parodų Lietuvos ir užsienio muziejuose ir galerijose. Dailininko darbai reprezentavo šiuolaikinę Lietuvos dailę daugiau nei 80 grupinių parodų įvairiose pasaulio šalyse. Dalyvavo apie 160 bendrų parodų Lietuvoje. Parašė ir publikavo virš 100 straipsnių apie Lietuvos ir kitų šalių dailininkus. Pirmasis Lietuvoje pradėjo kurti ir eksponuoti parodose koliažo technika sukurtus paveikslus („Nenugalėtas,1863“ (1963), „Sienų" ciklas (1965-1985). 1993 m. subūrė kūrybinę tapytojų Individualistų grupę. Vienas iš Pasaulio žemaičių dailės parodų sumanytojų ir organizatorių.

Svarbiausi kūrinių ciklai: „Sienos“, „Muzikinis“, „D‘apres“, „Žvaigždynai“, „Lietuvos istorija“, „Vilniaus panoramos“, „Vilniaus kiemai“, „Vilniaus getas“, „Architektūriniai ansambliai“, „Baroko skulptūros“, „Verbos“, „Kristaus kančios istorija“, „Pagal XIX a. Žemaičių medžio raižinius“.

Dailininko kūrinių yra įsigiję 7 pasaulio muziejai: Voorhees Zimmerli dailės muziejus (Voorhees Zimmerli Art Museum) (Nonkonformistinio Sovietų Sąjungos meno kolekcija), Niu Džersio valstybinis universitetas, JAV; Ludwigo tarptautinio meno forumas (Ludwig Forum für Internationale Kunst), Achenas, Vokietija; Sharjah meno muziejus, Jungtiniai Arabų Emyratai; Valstybinė Tretjakovo galerija, Maskva; Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Ryga; Lvovo nacionalinis muziejus, Ukraina; Livadijos rūmai-muziejus, Krymas, Ukraina.

Lietuvoje A. Stasiulevičiaus kūrinių yra įsigiję: Lietuvos dailės muziejus, Vilnius;  Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas; Modernaus meno centras, Vilnius; Šiaulių „Aušros“ muziejus; Kėdainių krašto muziejus; Žemaičiųdailėsmuziejus, Plungė; Žemaičių muziejus „Alka“, Telšiai; Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas; Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus; Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda; Neringos istorijos muziejus, Nida; Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų r.; Anykščių sakralinio meno centras.

Įvertinimai: Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (1978); IV Baltijos šalių tapybos trienalės premija (1978); IV tarptautinės realistinės tapybos trienalės Sofijoje laureatas (1982); III pasaulio žemaičių parodos laureatas (1999); Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2002); Lietuvos Respublikos Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2007); Vilniaus miesto savivaldybės Aukso medalis „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2012); Kėdainių krašto garbės pilietis (2012), Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (2015).

Gyvena ir kuria Vilniuje. Studijos adresas: Vasario 16-osios g. 2-101, 01106 Vilnius LT

Tel. +370 618 41 489,  +370 620 97 101, el. p. stasiulevicius@gmail.com