Biblioteka
- Titulinis
- Lankytojams
- Biblioteka
Mokslinė biblioteka
1994 m. įkurtas Žemaičių dailės muziejus (ŽDM) iš Oginskio dvare buvusio Statybos technikumo perėmė nedidelę enciklopedijų, žodynų, istorijos, geografijos, kalbotyros, literatūros kritikos ir grožinės literatūros bibliotekėlę. Nuo pirmųjų ŽDM įkūrimo dienų buvo pradėti rinkti vertingesni meno, kultūros, istorijos ir archeologijos leidiniai.
Šiuo metu mokslinėje bibliotekoje (MB) jau yra sukaupta per 10 tūkst. spaudinių – meno bei fotografijų albumai, kultūros, istorijos ir archeologijos, kraštotyros, muziejininkystės, religiniai leidiniai, žodynai, enciklopedijos, grožinė literatūra.
MB yra kaupiamas ir senųjų spaudinių fondas, kurio pagrindą sudaro iš tuometinės Plungės kultūros skyriaus vedėjos Danutės Malakauskienės perduoti iš kolekcininko Juozapo Kikilo nupirkti senieji spaudiniai (apie 250 egz.). Dalį šio fondo sudaro spaudos draudimo (1864–1904) laikotarpio rinkinys, taip pat tarpukaryje išleista grožinė, istorinė ir kitomis tematikomis literatūra, periodika.
Šiuo metu bibliotekoje saugoma apie keletą šimtų XIX–XX a. eksponatų-knygų. Iš jų vertingiausios:
Henrion, M. Le Baron. Histoire générale des missions catholiques/Depuis le XIIIᵉ siėcle jusquʼa nos jours; par M. Le Baron Henrion, de lʼAcadémie de la Religion catholique, des Académie et Société royales de Metz et de Nancy, Chevalier de lʼOrdre des Saints – Maurice- et - Lazare, Commandeur de lʼOrdre de Saint –Grégoire – le – Grand. Tome second. Seconde partie.
Paris: Gaume frères, libraires – éditeurs, 1847. 688 p.: herbas, iliustr.
Mémoires de Michel Oginski sur la Pologne et les polonais, depuis 1788 jusqu᾽a la fin de 1815. Tome premier.
Paris: Chez l᾽éditeur, chez Ponthieu, libraire, Genève, Barbezat et Delarue, libraires, 1826. 511 p.: margin., ekslibr.
Kraszewski, Józef Ignacy. Wedrowki literackie. Fantastyczne i historyczne. W Wilnie: w Drukarni S. Blumowicza. w Domu JO. Xiẹcia Ogińskiego, 1839. 175 p.: INIC.
MB išsiskiria ir joje saugoma iš Plungės rajono kilusio istoriko Zenono Ivinskio (1908–1971) asmeninės bibliotekos dalimi, kuri pusę amžiaus buvusi pas kitus šeimininkus, sugrįžo į Plungę. Ją sudaro 805 spaudiniai, išleisti XVI–XIX a. Rinkinyje daugiausia istorinės tematikos leidinių – apie Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Prūsiją ir kitas kaimynines šalis; taip pat yra knygų meno, religijos temomis, įvairiomis kalbomis gramatikų bei žodynų.
MB saugomi archyvai: istoriko Zenono Ivinskio; filosofo, žurnalisto, vertėjo Prano Mantvydo (1894–1960); mokytojos, kraštotyrininkės Eleonoros Chainauskaitės-Ravickienės (1916–2004); fiziko, etnografo profesoriaus Igno Končiaus (1886–1975); bibliofilo Augustino Rimkaus (1929–2005); pedagogo, kultūros istoriko, kraštotyrininko, fotografo, bibliofilo Juozapo Šimkaus (1920–2016).
Kunigaikštis Mykolas Mikalojus Oginskis 1879 m. Plungėje pasistatė neorenesansinio stiliaus rūmus, vėliau antrajame jų aukšte įrengė biblioteką bei skaityklą. Iš išlikusios XIX a. nespalvotos fotografijos, kurioje užfiksuotas šios bibliotekos fragmentas, galima spręsti, jog patalpos lubos buvo papuoštos gipso lipdiniais, virš masyvių dvivėrių medinių durų buvo pritvirtintas iš medžio išdrožtas Skuževskių bei Oginskių giminės herbas, knygos buvo laikomos tamsaus medžio medinėse uždarose (atidaromomis stiklinėmis durimis) lentynose.
Vinco Kisarausko manymu, Plungės dvaro bibliotekos pagrindą sudarė kompozitoriaus ir politinio veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) leidiniai, kuriuos jis sukaupė gyvendamas Zalesės dvare (Ašmenos apskr.). Vėliau daugumą šių spaudinių į savo dvarą Rietave parsivežė jo sūnus Irenėjus Kleopas Oginskis (1808–1863). Jo išsilavinusi antroji žmona Olga Kalinovska Oginskienė (1819–1899) – buvusi imperatorienės Aleksandros Fiodorovnos rūmų freilina, daugiausiai pirko ir skaitė grožinę literatūrą, kurią pažymėdavo antspaudu arba ant viršelio smulkiu raštu užrašydama mergautinę pavardę.
I. K. Oginskio sūnus – M.M. Oginskis, persikeldamas iš gimtojo Rietavo į Plungės dvarą, taip pat pasiėmė dalį leidinių iš tėvo bibliotekos. Manoma, kad turtinga paskutiniojo Plungę valdžiusio kunigaikščio biblioteka naudojosi ne tik jų šeima, bet ir svečiai, tarnautojai, orkestro muzikantai, mokytojai.
Po Pirmojo pasaulinio karo Plungės dvare išlikusias knygas surinko ir atidavė Valstybės centraliniam knygynui Kaune bei Valstybinei viešajai bibliotekai Šiauliuose po Žemaitijos dvarus važinėjusi įkurta Valstybinė archeologijos komisija. Apie tai byloja knygose likę šių įstaigų antspaudai.
Iš knygyno (dabartinės Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pirmtako) bei Šiaulių leidiniai, kai kurie pažymėti antspaudu „Biblioteka Płungiańska“ buvo perkelti į Vytauto Didžiojo universiteto biblioteką, sovietmečiu – į Lietuvos nacionalinę biblioteką (LNB), įkurtą Kaune. Vėliau, pastačius LNB pastatą Vilniuje, dalis Oginskių spaudinių iškeliavo į sostinę, kiti liko Kauno apskrities viešojoje bei Kauno technologijos universiteto bibliotekose. Tačiau garsiajai giminei priklausiusių knygų taip pat yra ir Vilniaus universiteto bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir galbūt net kaimyninės Lenkijos bibliotekose.