Kunigaikštis M. Oginskis
- Titulinis
- Rūmų ansamblis
- Kunigaikštis M. Oginskis
MYKOLAS MIKALOJUS SEVERINAS MARKAS OGINSKIS
(1849 04 25–1902 03 10)
Kunigaikštis, paskutinysis garsios Oginskių giminės palikuonis, kilęs iš Rietavo dvaro Žemaitijoje. Jis buvo kunigaikščio Irenėjaus Oginskio ir grafaitės Olgos Oginskienės (Kalinovskos) antrasis sūnus, valstybės veikėjo ir polonezų kūrėjo Mykolo Kleopo Oginskio vaikaitis. Užaugo Rietave. Būdamas dvidešimt ketverių metų amžiaus, įsigijo Plungės dvaro valdą su dvaru ir miesteliu. 1873–1886 m. Plungės miestelio pakraštyje įkūrė naują rezidencinį dvaro ansamblį, tapusį vienu įspūdingiausių architektūrinių kompleksų Lietuvoje, garsėjusį kultūrinėmis, muzikinėmis tradicijomis, mokslo, ūkio, švietimo ir socialinėmis naujovėmis. 1879 m. vedė lenkų aristokratę grafaitę Mariją Teresę Kasparą Skuževską (1857–1945). Kunigaikščio įsteigtoje dvaro orkestro mokykloje 1889–1992 m. mokėsi ir fleita grojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Vėliau M. M. Oginskis rėmė jo studijas Varšuvoje.
Iš kitų Žemaitijos ir Lietuvos dvarų Plungės dvaras labiausiai išsiskyrė lituanistinėmis tradicijomis. M. M. Oginskis perėmė tėvo pažintis su vyskupu Motiejumi Valančiumi, Laurynu Ivinskiu, bendradarbiavo su Antanu Baranausku, Juozu Tumu-Vaižgantu, Petru Vileišiu, daugeliu kitų veikėjų. Rūpinosi lietuviškos spaudos leidyba, rėmė jos gabenimą, 1899 m. finansavo pirmąjį Palangoje suvaidintą lietuvišką spektaklį – Keturakio „Amerika pirtyje“. Rūpinosi žmonių švietimu, socialinių, mokslo, ūkio naujovių diegimu. Organizavo ūkio parodas, rūpinosi pašto-telegrafo, taupymo draugijų, Raudonojo kryžiaus komiteto išlaikymu, gaisrininkų komandų steigimu ir t. t.
Rusijos caro valdžios vykdomos rusinimo politikos ir Katalikų Bažnyčios persekiojimo metais buvo uolus katalikų tikėjimo gynėjas. Jaunystėje kartu su broliu Bogdanu užbaigęs tėvo pradėtos Rietavo bažnyčios statybą, vėliau ėmėsi naujų Plungės ir Kulių bažnyčių statybų organizavimo. Informavo carą apie žiaurų vietos valdžios susidorojimą su Kęstaičių ir Kražių bažnyčių gynėjais.
M. M. Oginskis daug padarė atnaujindamas ir modernizuodamas Plungės miestelį. Pastatė ir padovanojo žydų bendruomenei prekybos namus ir mokyklos pastatą, suprojektavo ir įrengė viešąjį bulvarą, jungusį dvarą su miestelio centru, pastatė namą, kuriame ūkininkams būdavo demonstruojama naujausia technika, įsteigė našlaičių prieglaudą. Kartu su grafu Feliksu Tiškevičiumi rūpinosi Palangos kurorto plėtojimu.
1901 m. M. M. Oginskis netikėtai susirgo ir mirė besigydydamas Nicoje (Prancūzija). Palaidotas Rietave, Aušros Vartų koplyčioje – Oginskių šeimos mauzoliejuje.
MARIJA TERESA KASPARA SKUŽEVSKA-OGINSKIENĖ
(1857–1945)
Marija Teresė Kaspara Skuževska-Oginskienė – Prūsijos tarybos nario grafo Zygmunto Skuževskio ir grafaitės Konstancijos Potulickos dukra. Pasakojama, kad jaunystėje ji buvo Austrijos imperatoriaus dvaro freilina ir viena gražiausių Europos moterų. Su kunigaikščiu Mykolu Mikalojumi Oginskiu susituokė 1879 metais. Tapusi jo žmona, gyveno vyro rezidencijoje Plungėje.
Atvykusi į miestelį vietinius žmones stebindavo ne tik savo grožiu, ypatingu dorovingumu, pamaldumu, bet ir įnoringu charakteriu. Niekada nepraleisdavusi progos pabrėžti savo socialinio statuso.
Marija pritarė savo vyro vykdytai filantropinei veiklai, diegtoms mokslo ir socialinėms naujovėms, kultūrinėms tradicijoms ir meno puoselėjimui. Ji pati itin rūpinosi beglobiais vaikais, našlaičiais, neretai skirdavo jiems išlaikymą, tapdavo jų krikštamote. Plungės dvare įkūrė našlaičių prieglaudą, kurioje užauginta apie du šimtai vaikų.
Gana anksti tapusi našle, Marija stengėsi pratęsti kai kuriuos pradėtus savo vyro darbus. Plungės dvare ji įsteigė slaptą mergaičių mokyklą, kurioje lietuvių kalba mokytos vietos mergaitės, turėjusios tapti slaptų lietuviškų mokyklų daraktorėmis, rėmė pradėtą statyti Plungės bažnyčią, rūpinosi Plungės Lurdo įkūrimu, rėmė pirmojo lietuviško spektaklio pastatymą Plungėje, toliau kiek galėdama globojo senelius, našlaičius. Apie 1909 m. įsigijo rūmus Vilniuje, tuometinėje Sniadeckių gatvėje. Kurį laiką ten gyveno. Pirmojo pasaulinio karo metais išvyko į Poznanę ir į Lietuvą daugiau negrįžo. Kunigaikštienė mirė 1945 m. kovo 22 d. Poznanėje. Jos kapas nežinomas.
Gimė 1849 m. balandžio 25 d.
1873 m. vasario 21‑22 d. nusipirko Plungės dvarą.
1874 m. Rietave kartu su broliu Bogdanu baigė statyti Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią.
1874 m. M.Oginskis įkūrė gyvulių globos draugijos Rietavo skyrių ir jam vadovavo. Nuo 1875m. Rietave šios draugijos vardu pradėtos rengti žemės ūkio parodos. Šiame miestelyje jos buvo organizuotos 1875, 1876, 1878, 1881 m.
1875 m. vasario 24 d. Varniuose surengtose Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 25 metų vyskupavimo iškilmėse kaip vyskupo bičiulis, bendramintis dalyvavo ir M.Oginskis.
1875 m. rugpjūčio mėn. įkūrė pagalbinę pašto-telegrafo stotį Plungėje. Kunigaikštis tam reikalui skyrė namą, apšildymą, pats samdė darbuotoją.
1875 m. gruodžio 17 d. Peterburgo Cenzūros komitetui M.Oginskis įteikė rankraštį su prašymu leisti spausdinti Lauryno Ivinskio knygelę „Pamokimaj kaip rejkie saugote kiek wieną giwa sutverimą....“ ( past. - knygelė dar žinoma pavadinimu „Pasauga kiek wieno giwo sutverimo, taj ira: pamokimaj...“). Vėliau, iki lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, įteikė prašymus dar trims knygelėms leisti.
1876 m. lenkiškoje Žemės ūkio enciklopedijoje paskelbė paties parašytą straipsnį apie žemaitukų veislės arklius „Konie Żmudzkie“.
1879 m. gegužės mėnesį buvo pašventinti naujieji Plungės dvaro rūmai.
1879 m. liepos 22 d. vedė Mariją Teresą Kasparą Skurzewską iš Černėjevo (Lenkija).
1881‑1885 m. M. Oginskis dirbo Telšių miesto dūmos vadovu. Tuo metu užsakė G.Efronui ar jo dirbtuvei pagaminti naują spaudą, taip pat kitus dūmos vadovo ir valdybos narių skiriamuosius ženklus su istoriniu miesto simboliu šv. Stanislovo atvaizdu.
Nuo 1885 m. Telšių savanoriškos ugniagesių draugijos pirmininkas ir komandos viršininkas. Pastaba: greičiausiai juo buvo ir anksčiau.
1889 m. liepos viduryje į Plungės dvaro orkestro mokyklą, kunigaikščio pakviestas mokytis, atvyko keturiolikmetis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911).
1893 m. tuoj po Kražių įvykių (įvykusių lapkričio 23 d.) M.Oginskis parašė skundą Rusijos carui dėl įvykdyto žiauraus Vilniaus generalgubernatoriaus Piotro Orževskio ir Kauno gubernatoriaus Nikolajaus Klingenbergo susidorojimo su katalikais.
1897 m. birželio 18-19 d. pas Oginskius Plungės dvare viešėjęs vyskupas Antanas Baranauskas rūmų svečių knygoje įrašė lietuvišką eilėraštį.
1899 m. Plungėje surengta pirmoji žemės ūkio paroda.
1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje įvyko pirmasis lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. M.Oginskis finansavo šio spektaklio pastatymą, pats dalyvavo premjeroje.
1899 m. kartu su grafu Tiškevičiumi rūpinosi gauti caro valdžios leidimą Palangos progimnaziją padidinti iki šešių klasių.
1899 m. Rusijos Raudonojo kryžiaus Plungės Vietos damų komiteto valdybos narys.
1899 Raseinių apskr. Gyvūnų globos draugijos Rietavo skyriaus valdybos garbės narys.
1899 m. Rietavo Žemaitukų veislės arklių veisimo skatinimo draugijos vice pirmininkas ir garbės narys.
1899 m. Plungės taupymo draugijos pirmininkas.
1900 m. rugsėjo 16-20 d. Plungėje surengta antroji ūkio paroda.
Apie 1900 m. kunigaikštis M.Oginskis išrūpina iš caro leidimą naujos Plungės bažnyčios statybai.
1901 m. rugsėjo mėn. parašęs testamentą išvyksta į Nicą (Prancūziją) gydytis ir daugiau nebegrįžta.
Mirė 1902 m. kovo 10 d. Nicoje (Pietų Prancūzija) "nuo inkstų ligos". Palaidotas 1902 m. balandžio 26 d. Rietave, šeimos Aušros Vartų vardo koplyčioje.
1902 m., dar prieš mirtį, M.Oginskis buvo sumanęs savo lėšomis išmokslinti 5-7 mergaites, kurios turėjo būti slaptų lietuviškų valstiečių mokyklų daraktorėmis. Jam to padaryti nespėjus, vyro valią įvykdė Marija Oginskienė. Tarpininkaujant kunigams V.Jarulaičiui ir A.Bajorynui mokytojauti pakviečiama Ona Pleirytė (vėliau Puidienė).
Sudarė Jolanta Skurdauskienė
Plačiau apie M.Oginskio veiklą žr.
Skurdauskienė, J. Mykolo Mikalojaus Oginskio lituanistinė veikla tautinio kultūrinio sąjūdžio metu (XIX a. antroji pusė –XX . pradžia“). In Acta Academiae Artium Vilensis. Dailė. ISSN 1392-0316, 2008, t. 47-48. Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai.
