Mėnesio eksponatas

Algimanto Švažo kūryba

2023 09 29

Algimantas Švažas
1933 09 13 – 2003 09 27
 „Alka. Mintys ir deivės“ amžinybės skambėjime
Talentingas žemaitis Algimantas Švažas savo kūrybos palikimu tarsi suvėrė atminties refleksijų vėrinį, prisodrintą Žemaitijos žemės kvapais, žodžiais, spalvomis.
Gimtosios žemės syvai menininkui suteikdavo galios ir polėkio savyje atverti glūdinčias kūrybos versmes, kurios grafikos lakštuose atgimdavo mitologinės archaikos, liaudies kūrybos, Lietuvos dainių Maironio, J. Marcinkevičiaus poezijos motyvais.
Gimė Algimantas Švažas Akmenės rajone, Papilėje, čia prabėgo jo vaikystė. Pokario metais mokėsi progimnazijoje, vidurinį išsilavinimą įgijo Vilniuje. 1960–1966 metais studijavo grafiką Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1965 m. pradėjęs kūrybinį kelią, Lietuvoje ir užsienyje surengė dvidešimt septynias personalines parodas.
A. Švažo – puikaus organizatoriaus – iniciatyva  nuo 1975 metų, jam dirbant Lietuvos menininkų rūmų Dailės skyriaus vadovu, surengta daugiau kaip trys šimtai Lietuvos ir užsienio menininkų autorinių ir kolektyvinių parodų.
Prasidėjus  tautinio atgimimo sąjūdžiui, jis su užsidegimu jungėsi prie žemaičių dailininkų sambrūzdžio aktyvo grupės, sumaniusios įgyvendinti nuostabią idėją – suburti po visus žemynus pasklidusius žemaičių menininkus ir surengti jų kūrybos parodą. Idėja pavyko: Pasaulio žemaičių dailės paroda, kuri kas ketveri metai rengiama Žemaičių dailės muziejuje, prigijo ir tapo ryškiu, svarbiu Lietuvos kultūros metraščio puslapiu.
Dailininko gebėjimas nuolat būti kultūros lauko smaigalyje, būti matomas, reikalingas leido jam profesionaliai atsiskleisti įvairiose meno srityse. Jis dažnai kviestas apipavidalinti respublikines dainų šventes, iliustravo dvidešimt poezijos ir prozos kūrinių, buvo septynių Lietuvos kino studijoje sukurtų kino juostų (pvz., „Akmuo ant akmens“, „Skrydis per Atlantą“) dailininkas.
Monumentalus, gilus, svarbioms temoms paskyręs didelių apimčių raižinių ciklus („Lietuva“, „Senolių godos“, „Deivių sutartinė“), A. Švažas savo kūryba lieka paveikus ir atviras tiek jaunajai dailininkų kartai, tiek ir žiūrovui.
Didelę įtaką dailininko pasaulėjautai ir kūrybai turėjo mokslininkės Marijos Gimbutienės archeomitologinės – naujos mokslo šakos – idėjos. Ji sukūrė koncepciją apie Senąją Europą, kurioje, remiantis archeologiniais tyrinėjimais, vyravo matristinė visuomenė, užtikrinusi Senajam žemynui taiką. Iš gilios praeities atėjusios ir į mitus, ženklus, simbolius įsikūnijusios deivės atgyja ir A. Švažo kūriniuose „Žemė – Didžioji Motina“, „Gabija“, „Aušrinė“, „Medeina“ ir kt.
Dailininko kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, užsienio šalių universitetai. Žemaičių dailės muziejuje saugomi 24 kūrybos darbai.

Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejus

Grafika:
AUŠRINĖ, 1994 m. Iš ciklo „Deivių sutartinė“
 Mišri technika
ŽEMĖ – DIDŽIOJI MOTINA, 1993 m. Iš ciklo „Deivių sutartinė“
Mišri technika
ŽALGIRIO MŪŠIS, 1993 m.
Mišri technika
SAULĖS MŪŠIS, 1993 m.
Mišri technika
MĖLYNIEJI VANDENYS, 1993 m.
Mišri technika
AUSEKLIS, 1993 m.
Mišri technika

 


Paskutinį kartą redaguota: 2021-01-12
Žemaičių dailės muziejus
Biudžetinė įstaiga
Parko g. 3A, LT-90113, Plungė
Tel./Faks.: (8 448) 52492
El. paštas: zd.muziejus@gmail.com
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Kodas: 191123113
Apie muziejų
Maloniai kviečiame įvertinti Žemaičių
dailės muziejaus teikiamų paslaugų kokybę

Draugaukime