Mėnesio eksponatas
Juozas Žilevičius – Lietuvos dainų šventės iniciatorius ir rengėjas
2024 04 30Lietuva, pasitikdama Dainų šventės šimtmetį, vėl, kaip ir anais laikais, tarsi atgijusi sengirė vieningu ritmu linguoja, gaudžia, ošia, ruošdamasi sau ir pasauliui pinti dainų ir šokių pynę į vieną niekada nevystantį vainiką.
Pirmoji nacionalinio masto dainų šventė Lietuvoje vyko Kaune 1924 m. rugpjūčio 23–25 dienomis, pavadinta Dainų diena.
Tačiau pirmieji daigai, skatinantys burtis į masines dainų šventes, sudygo dar 1895 m., kai ant Rambyno kalno pirmą kartą viešai uždainavo lietuviškas choras. Rambynas tapo mėgstama lietuvių liaudies dainas atliekančių choristų susibūrimo vieta.
Plėtotis chorinio dainavimo tradicijai Mažojoje Lietuvoje ypač padėjo Vydūno tais pačiais metais įsteigta Tilžės lietuvių giedotojų draugija, kuri intensyviai įvairiuose miestuose rengė vaidinimus, Jonines, koncertus. Renginiai greitai išpopuliarėjo – juose kartais susirinkdavo iki tūkstančio žmonių. Tokios šventės, kuriuose dalyvaudavo chorai, vadindavosi įvairiai: žieminėmis, vasarinėmis. Tik 1902 m. Tilžėje vykusi lietuvių vasaros šventė rengėjų valia buvo pavadinta dainų švente.
Plungės kultūrinis gyvenimas tuo laikotarpiu taip pat išgyveno pakilimą. Plungės bažnyčia XIX a. pab.–XX a. pr. garsėjo profesionalių orkestro muzikantų atliekama sakraline muzika, konservatoriją baigusiais kapelmeisteriais, chorvedžiais, gerai paruoštu choru. 1905 metais atgavus spaudos laisvę, nutarta bažnyčioje giedoti lietuviškai – tai ryžtingas ir drąsus kunigo Konstantino Kuprio-Kuprevičiaus (1874–1974) ir vargonininko Napoleono Sasnausko sprendimas.
Plungėje N. Sasnauskas pirmasis paruošė ir lietuviškų dainų repertuarą. Dainos „Kur banguoja Nemunėlis“, „Lietuva“, „Birutė“, nuskambėjusios 1905 m. pirmajame lietuviškame vakare, sulaukė didelio pasisekimo. Publika, išsiilgusi lietuviškų dainų, nepaleido atlikėjų – prašė jas pakartoti.
1908 m. vadovauti didžiausios Žemaitijos parapijos chorui paskirtas gabus, vos septyniolikos metų sulaukęs N. Sasnausko mokinys Juozas Žilevičius (1891–1985), kilęs iš Jėrubaičių kaimo (Plungės valsčiaus).
Prisiminimuose kompozitorius, pedagogas, pirmosios lietuviškos simfonijos autorius J. Žilevičius rašė: „Vartodavau rimtą vargonų literatūrą, ypatingai, kai apsigyveno vikaras kun. J. Ruibys, buvęs Kauno katedros I tenoras. Jis mane pažinęs labai vertino ir laiks nuo laiko man dovanodavo pilnus komplektus žymiųjų vargonų kūrybos: J. Bacho, A. Guilmanto, F. Liszto, F. Mendelssohno ir kitų. <...> Choras turėjo labai rimtą repertuarą. <...> Galima įsivaizduoti, koks buvo šaunus giedojimas. Ne veltui kunigai vadindavo šią Plungės bažnyčią antrąja katedra“.
Jo aktyvi muzikinė veikla (vargonavo, vadovavo chorams, dalyvavo lietuviškuose vakaruose) Žemaitijoje tęsėsi iki 1915 metų.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Juozas Žilevičius pasitraukė į Sankt Peterburgą, ten baigė konservatoriją. 1920 m. grįžo į Lietuvą ir, apsistojęs Kaune, įsitraukė į kultūrinį bei muzikinį šalies gyvenimą. Pirmoji mintis, kad Lietuvos muzikinės kultūros raida pasiekė tokį lygį, jog būtų galima pradėti rengti visuotines dainų šventes, kilo Juozo Žilevičiaus galvoje. Gerosios patirties pasisemti, kaip jas reikėtų organizuoti, J. Žilevičius 1923 m. išvyko į Latvijos dainų šventę. Įsigilinęs į tokių švenčių ypatumus, jas aprašęs, jis organizavo specialius kursus muzikos mokytojams, registravo chorus ir jų parengtus repertuarus.
Kai 1923 m. gruodžio 22 d. LR švietimo ministerijoje vyko dainų šventės iniciatorių pasitarimas, muzikas J. Žilevičius jau buvo nuveikęs konkrečių darbų ir būrelio iniciatoriams pranešė, kad Dainų šventėje pageidauja dalyvauti 109 chorai.
Per 1924 m. vasario 23 d. surengtą posėdį nuspręsta būsimąjį renginį pavadinti Dainų diena. Liepos 7–28 d. pagal paskelbtą grafiką vyr. dirigentai Stasys Šimkus ir Julius Štarka aplankė 31 vietovę, norėdami sužinoti, kaip šventei pasirengę chorai. Į pirmąją Dainų dieną parduoti 11 842 bilietai. Joje dalyvavo 86 chorai, apjungdami apie 3000 šventės dalyvių.
Šimtmetį puoselėta Dainų šventės tradicija šiandien sugulusi į unikalią gyvybingą, besitęsiančią kultūros istoriją. O Plungė gali didžiuotis, kad jos pirmasis puslapis parašytas talentingo kraštiečio Juozo Žilevičiaus – muziko, pirmojo lietuviško noneto autoriaus, muzikologo, Lietuvos muzikos archyvistikos pradininko, didžiausio muzikologijos archyvo steigėjo, pedagogo, kurio dėka Lietuvos mokyklose įvestos muzikos pamokos.
Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejus
Iliustracijos:
1. PLUNGĖS BAŽNYČIOS CHORAS. 1910 m. Plungė. Fotografas M. Berkovičius. 2-oje eilėje iš kairės 3-iasis – Juozas Žilevičius, kun. Jonas Ruibys, kan. Vincentas Jarulaitis, kun. Motiejus Staliulionis, Jonas Petkūnas. Apačioje viduryje – Vladas Puškorius, vėliau žinomas operos dainininkas.
2. JUOZAS ŽILEVIČIUS SU MAMA IR ĮTĖVIU. XX a. pr. Liepoja. Fotografas G. I. Jaunbirzas.
3. DAINOS ŠVENTĖS DIENA. 1924 m. rugpjūčio 23 d. Kaunas.
Paskutinį kartą redaguota:
2021-01-12