Mėnesio eksponatas
230-osioms Plungės savivaldos metinėms
2022 01 26Žemaičių dailės muziejus, minėdamas Plungės miesto jubiliejų, nusprendė šia proga rubrikoje „Mėnesio eksponatas“ visuomenei pristatyti saugomas vertybes, kurios labiausiai atspindi miesto augimo sanklodas, leidžia įdėmiau pažvelgti į jo istoriją, tas miestą turtinančias šaknis, kurios prikauptos žemaičių tradicijomis, papročiais.
Magdeburgo teisė, Plungei pasirašyta Lenkijos karaliaus ir Lietuvos kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio 1792 metų sausio 13 dieną, garantavo miestui tam tikrą prekybos, amatų apsaugą ir laisvę. Ši privilegija Plungei suteikė galimybę tapti laisvų žmonių bendruomene, rodė jos brandą tapti visaverčiu Europos miestu.
Deja, sunkiai pasiekta pergalė buvo trumputė: susiklosčius geopolitinei situacijai, ilgam laikotarpiui šią teisę – būti savarankišku miestu – Plungė prarado. Tačiau laisvo miesto sąvoka paliko ryškias kultūrines aspiracijas miestiečių gyvenime. Iki pat šių dienų miestas didžiuojasi prieš šimtmečius suteikta Magdeburgo teise.
Muziejuje saugoma istorinė lėkštė, kuri mena 1807 metus, kai Plungėje iškilmingai prie grafo Platono Zubovo dvaro rūmų su duona ir druska buvo sutiktas Rusijos imperatorius Aleksandras I (1777–1825). Vizito tikslas – patikrinti vakarinių sienų gynybines imperijos pozicijas. Tai vertė nerami, dviprasmiška padėtis. Nors ir buvo pasirašytas Tilžės aktas (1907) tarp Prancūzų imperatoriaus Napoleono I, Rusijos imperatoriaus Aleksandro I ir Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo III, garantavęs taikos susitarimą, bet faktas, kad po 1806–1807 m. karo Napoleonas I pasiekė Rusijos imperijos sienas, neramino Aleksandrą I.
Pagal tradiciją duoną ir druską Aleksandras I paragavo, o medinės lėkštės, kaip suvenyro, atminimui nepaėmė... Lėkštė liko Plungėje. Kraštotyrininkė Eleonora Ravickienė, kurios ilgų ieškojimų dėka istorinė lėkštė vėl atrasta, knygoje „Šimtmečio takais“ pasvarstė: „Gal ji buvo per prasta, medinė“.
Istorinė lėkštė, kuri skaičiuoja 215-uosius metus, atrodo įspūdingai. Ji sukurta itin talentingo meistro. Centrinėje lėkštės dalyje puikuojasi Plungės herbas – preciziškas, jautriai išdrožinėtas kviečių pėdas (simbolizuoja šios vietovės turtingumą),virš jo – Dievo Apvaizdos akis (buvo Ketverių metų seimo (1788–1792), kuris ruošė valstybės reformas ir naują valstybės konstituciją, ideologinis simbolis). Kompoziciją papildo archajiniai įrankiai – dalgis, spragilas ir arklas. Lėkštės kraštus juosia rusų kalba išrantytas užrašas: „Duonos kasdienės duok mums šiandien“ ir dekoratyvinis ornamentas.
Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja