Mėnesio eksponatas

Legendiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas 1933 m. liepos 15 d. lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko. Sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną, be nusileidimo įveikė 6411 kilometrų. Deja, tik apie 645 km likus iki kelionės tikslo Kauno, liepos 17 d. lėktuvas sudužo Vokietijoje, Soldino miestelio apylinkėje. Abu lakūnai žuvo.

Liepos 19-osios popietę žuvusių lakūnų Kaune laukė apie 60 tūkstančių žmonių. Pasirodęs bendrovės „Deruluftas“ lėktuvas, kurį atlydėjo devynių Lietuvos karo aviacijos lėktuvų eskortas, apskriejęs tris kartus apie Kauną, nusileido Aleksoto aerodrome.  Pradėjo gausti fabrikų sirenos, skambėti visų bažnyčių varpai. Žmonės neslėpė ašarų. Karstai su S. Dariaus ir S. Girėno palaikais buvo palydėti į Arkikatedros baziliką. Visą naktį nepertraukiamai žmonės plūdo atsisveikinti ir atiduoti pagarbą tautos didvyriams.

Lietuvių lakūnų palikti rekordai pasaulinėje aviacijos istorijoje išties įspūdingi: nenusileidę ore išbuvo 37 val. 12 min., nuskrido 6411 kilometrų. Tai antras tuo metu rezultatas pasaulyje. Be autopiloto, be parašiutų, be radijo ryšio skrido tiksliau, nei kitų tautų lakūnai, aprūpinti moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp Amerikos ir Europos. Į Kauną iš Soldino buvo atgabentas maišas su laiškais. Centriniame pašte jie pažymėti specialiu antspaudu „Nugalėję Atlantą, žuvo Lietuvos garbei“.

Istorinio skrydžio reikšmė taikliausiai ir išsamiausiai apibūdinama pačių lakūnų paliktame „TESTAMENTE“. Žemaičių dailės muziejuje saugomas fotoatvirukas su Stepono Dariaus ir Stasio Girėno „Testamento“ tekstu, kuris prasideda viltingu, daug sakančiu pasižadėjimu: „Mes skrisime į Lietuvą!“ Kiekvienoje eilutėje – tikėjimas Jaunąja Lietuva. Tekstas aktualus ir šiandien – verta perskaityti ir prisiminti.

Lakūnų žygis, tragiška jų mirtis tapo daugelio  rašytojų, dailininkų, skulptorių įkvėpimo šaltiniu. Muziejaus dailės fonduose saugomos medžio meistrų skulptūros, skirtos „Lituanicos“ temai.

Danutė Einikienė

Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja

Skulptūra „Darius ir Girėnas“, 1986 m. Autorius Vytautas Ulevičius.

Bareljefas „Lituanica“, XX a. 9 deš. Autorius Vytautas Majoras.

Fotoatvirukas. A. A. mūsų tautos didvyrių Stepo Dariaus ir Stasio Girėno „Testamentas“. Kopija. XX a. 10 deš.