Mėnesio eksponatas
Papildyta fotografijų aplanko metrika
2022 07 22Žemaičių dailės muziejuje saugomas fotografijų aplankas, kuriame fiksuojama Mažesniųjų brolių kapucinų ordino atsiradimo Plungėje (tuo pačiu ir Lietuvoje) istorija. 86 nuotraukos atspindi daugiabriaunę kapucinų veiklos raidą Plungėje ir Kaune bei apima XX a. 4–5 dešimtmečių laikotarpį. Fotografijų tematika gana plati: nuo kapucinų įsikūrimo Macenių kaime (dabar Plungės „Saulės“ gimnazijos ir dalis anapus Birutės g. teritorijos) – vienuolynui priklausiusių statinių rekonstrukcijos ir naujų pastatų statymas bei vykdoma kita ūkinė veikla iki dvasinių misijų, tokių kaip ligonių apaštalavimas, ligonių kongresų organizavimas su pamaldomis prie Plungės Lurdo.
Didžioji dalis nuotraukų atspindi itin svarbią švietėjišką kapucinų veiklą Plungėje. Aplanke įamžintos Telšių, Lieplaukės, Platelių, Petrašiūnų vietovės, Pažaislio sakraliniai objektai.
Šį vertingą mūsų Plungės istorijai aplanką prieš keletą metų dovanojo kolekcininkas Vidmantas Staniulis. Muziejininkams jis papasakojo aplanko atsiradimo istoriją. „Kartą lankydamasis viename Kauno antikvariate, pamačiau keletą popieriaus lapų su priklijuotomis fotografijomis. Barzdoti vienuoliai, vokiečių kalba parašytos pastabos – galbūt kokio nors vienuolio iš Vokietijos raštų likučiai. Vis dėlto įdomu, kaip jie atsidūrė Lietuvoje. Ėmiau skaityti pastabas vokiečių kalba po fotografijomis. Kai kur buvo ir lietuviškų žodžių. Tai ne Vokietija, o Žemaitijos tarpukario istorijos trupinėliai, užfiksuoti pačių svarbiausių, juos kūrusių veikėjų rankomis. Fotografijos ir pastabos – Plungėje rezidavusio vienuolio kapucino“. Tačiau kas aplanko savininkas ir autorius, taip ir liko paslaptis.
Tik po kelerių metų, rengiant ekspoziciją apie Plungės pramoninės linininkystės atsiradimo istoriją, atsivertus Kazio Pabedinsko atsiminimų knygą „Nuo Plungės iki Maroko“ (1994 m.) ir jos puslapiuose perskaičius, kad sekretoriumi į fabriką priimtas buvęs vienuolis kapucinas Paulius Loslein, supratau, kad tai tas pats asmuo, kuris po viena iš aplanko nuotraukų įrašė: „Po lagerio, kuriame išbuvau nuo 1941-ųjų kovo iki 1942-ųjų gruodžio pradžios, vėl grįžau į Plungę. Kadangi nebegalėjau būti kunigu ir vienuoliu, įsidarbinau Kučinskio-Pabedinskų linų verpimo ir audimo fabrike sekretoriumi. Gyvenau vienuolyne kartu su P. Jonu Baptista ir didžiąją dienos dalį praleisdavau fabrike. Kartu bandžiau kiek galėdamas padėti dvasinėje tarnystėje. Ruošiau fabriko ūkio vadovo pono Litvino ir dar vienos šeimos, kurios pavardės nebepamenu, vaikus Komunijai. Nuotraukoje dešinėje viršuje – ponas ir ponia Litvinai, šalia – Pabedinsko žmona, po to kita pora. Fotografuota ant Lurdo grotos laiptų prie koplyčios šiek tiek po Velykų arba vasarą 1943 m.“
Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja
Prie Plungės Lurdo. 1943 m. Iš dešinės viršuje – Litvinas (fabriko ūkio vadovas) su žmona, Bronė Pabedinskienė, neatpažinta pora, Tėvas Paulius Loslein (nuo 1943 m. fabrike dirbo sekretoriumi).