Mėnesio eksponatas

Plateliams – 230

2022 10 27

Plateliai – Žemaitijos perlas, visu grožiu atsiveriantis nuo kalvų kalvelių, apžavintis ežerų mėliu, pavergiantis išsaugotais gamtos ir kultūros istorijos klodais. Kaip ir Plungė, Plateliai šiemet švenčia 230-ąjį savivaldos jubiliejų.

Istoriniuose šaltiniuose Plateliai pirmą kartą paminėti 1450 metais. Miestelio pradžių pradžia galėjusi būti Pilies saloje. Tik nuo XVII amžiaus antrosios pusės Platelių miestelis pradėjo kilti dabartinėje vietoje.

1773–1775 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas už nuopelnus Platelius valdyti atidavė Andriui Oginskiui.

1744 m. Plateliuose pastatyta ketvirtoji medinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kuri išlikusi iki šių dienų.

 1787 m. Plateliams suteikta turgaus privilegija, leidusi per metus du kartus po tris dienas rengti turgus. Po metų šis skaičius padidintas.

1792 m. vasario 24 d. Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Plateliams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbe vaizduojamas raudonais rūbais vilkintis Šv. Petras, rankoje laikantis raktą. Deja, istorinėse pervartose privilegijos originalas neišliko, apie dokumentą liudija tik įrašas Lietuvos metrikų knygoje.

1797 m. Rusijos caras Pavelas I Platelių valstybinį dvarą ir jo apylinkes padovanojo prancūzų grafui Augustui Šuazeliui. 1801 m. caras Aleksandras I diplomu patvirtino Augustui Šuazeliui Pavelo I dovanojimą.

Miestelis augo. 1804 m. atidaryta parapijinė mokykla. Nuo 1879 m. plateliškiai naudojosi pašto, telegrafo paslaugomis, o 1915 m. atidaryta pirmoji vaistinė. 1923 m. miestelis smarkiai nukentėjo nuo gaisro. Po jo pastatyta Šv. Florijono skulptūra.

Platelių žemė visais laikais buvo derlinga ir dosni. Jos žmonės – kaip reta sugebantys išsaugoti ir tęsti senąsias tradicijas. Iš žemaičių sakralinio palikimo ypač brangintina mažoji architektūra – nykstantys sodybų, pakelių kryžiai, koplytėlės. Išlikęs sakralinis liaudies meno paveldas šį miestelį daro ne tik unikaliu, bet ir įkvepia dabarties menininkus palaikyti gyvas jo tradicijas. Niekam Lietuvoje nereikia pristatyti Žemaitijos Anderseno – Stanislovo Riaubos (1904–1982) kūrybos, o jo sekėjai –  bene gausiausia šių apylinkių talentingų medžio drožėjų grupė: Gediminas Černiauskas, Vytas Jaugėla, Justinas Jonušas (1926–2021), Rita Jonušaitė-Kalpokienė, Rimantas Laima, Rūta Kavaliauskienė, Kazys Striaupa, Antanas Vaškys.

Plateliai nuo seno garsėja Užgavėnių šventėmis. Net sovietmečiu, kai jos buvo draudžiamos, išliko ir buvo švenčiamos. Dabar Platelių dvaro arklidėse atidaryta pirmoji Užgavėnių muziejinė ekspozicija Lietuvoje.

Plateliai – aktyvus kultūros ir pramogų centras. Miestelyje nuolat vyksta įvairūs festivaliai, renginiai, koncertai. Įsimintini garsieji Platelių žemaičių festivaliai, kurie pritraukdavo keliasdešimt tūkstančių dalyvių iš visos Lietuvos. Neatsiejama miestelio įvaizdžio dalis –  populiariausias Lietuvoje plaukimo maratonas per Platelių ežerą (nuo 1982 m.), kasmet organizuojama Platelių regata.

Platelių kraštovaizdžio draustinis – saugoma gamtos sritis Lietuvoje. Tuo tikslu įsteigtas Žemaitijos nacionalinis parkas. Plateliai – miestelis, kurį kartą aplankęs ir susipažinęs su jo paveldo objektais, žmonėmis, visada norėsis dar kartą sugrįžti.

Žemaičių dailės muziejaus fotografijos rinkiniuose saugomos nuotraukos, menančios Platelių gyvenimo akimirkas, dabar jau tapusias miestelio istorijos dalimi.

Danutė Einikienė 


Paskutinį kartą redaguota: 2021-01-12
Žemaičių dailės muziejus
Biudžetinė įstaiga
Parko g. 3A, LT-90113, Plungė
Tel./Faks.: (8 448) 52492
El. paštas: zd.muziejus@gmail.com
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Kodas: 191123113
Apie muziejų
Maloniai kviečiame įvertinti Žemaičių
dailės muziejaus teikiamų paslaugų kokybę

Draugaukime