Žemaičių dailės muziejus saugo porcelianinį puoduką, parvežtą iš caro Nikolajaus II rūmų. Jį muziejui prieš keletą metų padovanojo šviesios atminties plungiškė Biruta Dirvonskytė. Išsaugoto puoduko istorija kiek netikėta. Pasak Birutos, porcelianas parvežtas iš Sankt Peterburgo caro rūmų, kuriuose jaunystėje tarnavo jos giminaitė Domicelė Simutytė-Salienė (gim. apie 1883 m.). Kaip indai, kuriais didžiavosi imperatoriai ir buvo skirti jų poreikiams patenkinti, atsidurdavo paprastų žmonių namuose?
Kai per laiką caro rūmų indų komplektai palikdavo nepilni (suduždavo), juos išdalydavo tarnams. Ir ant Domicelės parsivežto aukso spalvos, augaliniu dekoru puošto puoduko ir lėkštutės dugno puikuojasi iškilių Rusijos porceliano gamintojų Kuznecovų firmos ženklas – dvigalvis erelis, kuriuo ženklinti dirbinius jiems suteikta teisė nuo 1872 metų.
Kuznecovų porceliano ir fajanso manufaktūrų veikla žymima nuo 1832 m. – pradininkas Jakobas Kuznecovas. Verslas plėtėsi ir jau XIX a. pab. – XX a. pr. buvo apjungta 18 porceliano ir fajanso fabrikų visoje Rusijos imperijoje. Ypač verslas sekėsi Terentijaus sūnui Matvejui Kuznecovui – 18 metų jis tapo visų šeimos fabrikų savininku. Šis puodukas, spėjant pagal žymą, pagamintas Duliovo porceliano fabrike netoli Maskvos. Pasakojama, kad šiame fabrike Kuznecovas, kad įvykdytų servizų kolekcijos užsakymą imperatoriaus rūmams Tverėje, pasamdė net 7 000 darbuotojų! Tuo laiku įvairiose pasaulio parodose Kuznecovo porceliano gaminiai apdovanoti net trimis aukso medaliais.
Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja