Į atšiaurius Sibiro regionus gyvuliniais vagonais išvežta dešimtys tūkstančių lietuvių. Išplėšti iš namų, praradę artimuosius, badaudami ir sunkiai dirbdami jie sugebėjo išsaugoti viltį – sugrįžti į gimtąją Lietuvą pas savus. Ne tik išsaugojo tikėjimą, bet ir savyje rado jėgų giedoti odę gyvenimui: kūrė šeimas, gimdė vaikus, laikėsi savų tradicijų.
Žemaičių dailės muziejaus filokartijos rinkinyje saugomos tremtinių savadarbės atvirutės, skirtos pasveikinti artimus, mylimus žmones su varduvėmis. Tai labai jautrūs istorijos liudytojai. Ir ne tik – tai mažyčiai tautos paminklai gyvenimui...
Atviruką „Vardo dienoje“, pagamintą iš beržo tošies, muziejui padovanojo tremtinė Juzefa Katkutė-Giniūnienė. Atviruko viduje įrašyta: „Juzyt, sveikinu Vardo Dienoje ir linkiu ko Tavo jauna širdelė trokšta. Br. Juzytei – Zita.1952 III 19. Čebakas“.
Dar vienas rankų darbo atvirukas „Su Vardo Diena“, dovanotas tremtinės Irenos tremtinei poetei Rozalijai Preibytei-Valiūnienei, papuoštas piešta ąžuolo šakele ir palinkėjimu Maironio žodžiais: „...pagimdys vargai galiūnus, ugnimi uždegs krūtinę“ – tarsi patikinimas laikytis drauge ir padrąsinimas nepalūžti toje baisioje Stalino represijų mėsmalėje.
Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejaus vyr. fondų saugotoja