Naujiena

NUMIRĖLIŲ BAIMĖ IR ANAPUSINIS PASAULIS
Lietuvos christianizacijos metu (XIII-XV a.)

 Įprastai numirėlių baimė sietina su vadinamaisiais „gyvais numirėliais“ arba vaiduokliais, kurie, klajodami po gyvųjų pasaulį, kaip tikima, užsiima kenkėjiška veikla. Turimi duomenys rodo, kad iki krikščionybės atėjimo į Lietuvą būta faktorių, priverčiančių maruolio sielą kartais „užstrigti“ gyvųjų pasaulyje. Kaip tik tokių negyvėlių ir buvo baimintasi. Krikščionybė, pasisakydama už kūnų prisikėlimą ir maldos galią, gelbstinčią mirusiojo sielą aname pasaulyje, ėmėsi priemonių, norėdama ne tik pažaboti kenksmingą tokių negyvėlių veiklą, bet ir išgyvendinti mirusiųjų baimę.

Paskaitoje bus pasakojama, kokį ikikrikščioniškąjį anapusinį pasaulį pateikia ankstyviausi XIII–XV a. istoriniai rašytiniai šaltiniai, kokie duomenys leistų manyti, jog, iki priimant krikštą, baltų žemėse ir Lietuvoje būta numirėlių baimės; kokių veiksmų imtasi, pažabojant maruolių galimą kenkimą gyviesiems, ar tokių veiksmų atspindžių galima rasti XIX–XX a. užrašytoje lietuvių tautosakoje; kaip požiūris į mirusiuosius ėmė keistis Lietuvai priėmus krikštą, ar nyko numirėlių baimė ir kokias alternatyvas pasiūlė krikščionybė, norėdama šią baimę pažaboti.

Dr. Marius Ščavinskas – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas pristato tyrimą, atliktą 2020–2021 m. Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto „Anapusinio pasaulio vaizdinių christianizacija brandžiaisiais viduramžiais Lietuvoje“ (sutartis Nr. S-LIP-20-11) metu.