Naujiena

Žemaitės memorialiniame muziejuje Vladės Beleckytės – Mišeikienės paroda

Gimiau kai gegužis žiedais dabinosi, kai žaliose lankose jau ganėsi avys ir siauras sraunus Rešketos upeliukas tekėjo per mūsų kaimą, glūdintį miškų apsuptyje.

   Nuo mažumės man buvo malonu girdėti, kaip kukuoja gegutė, kaip varnėnai čirškauja po langais. Šalia augo aukštas klevas – jo šakomis laipiodavom būdami maži, iš jo prisileisdavome sulos, o aš grožėdavausi besikeičiančiomis medžio lapų spalvomis nuo pavasario iki rudens. Gal tas gamtos grožis ir įkvėpė mane kurti ir tapyti. Tapau tik gamtą ir mano kūryba daugiausia apie ją. Vakarais, atsisėdusi ant šiltos krosnies, klausydavausi vyresnėlės sesės skaitomų pasakų – mūsų buvo dešimt vaikų. Šalia dūgzdavo mamos sukamas ratelis.

  Mažos būdamos, lėkdavom į kalvę pas tėtį, žiūrėdavom, kaip tėvelis pučia žarijas su dumplėmis – įkaitinęs geležį, ją stambiu kūju suplodavo. Taip apie savo vaikystę pasakoja tapytoja, nuo 2009 m. tautodailininkų narė, 2016 m. tapybos konkurso „Aukso vainikas“ Telšių apskrities trečios vietos nugalėtoja, Vladė Beleckytė – Mišeikienė.

Paroda Žemaitės memorialiniame muziejuje – Bukantės dvarelyje veiks iki 2021 m. liepos 1 d.