Naujiena

Maloniai kviečiame Jus į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parodų –
Ingrydos Suokaitės ir Rolando Helmerio „Spalvų ir formų reljefai“ –
atidarymą 2022 m. gegužės 20 d. 16 val.
Parodas pristatys menotyrininkė Regina Urbonienė
(Lietuvos nacionalinio dailės muziejus).

Paroda veikia nuo 2022 05 20  iki 2022 07 12.

INGRYDA SUOKAITĖ IR ROLANDO HELMERIS  „SPALVŲ IR FORMŲ RELJEFAI“

Parodos kuratorė Nijolė Nevčesauskienė

Lietuvių kilmės dailininkė Ingryda Suokaitė parodoje eksponuoja tapybos drobes bei koliažus. Prieš penkerius metus Vilniaus paveikslų galerijoje surengusi savo tapybos ir grafikos parodą „Spalvų ribos“, dailininkė Lietuvos žiūrovų jau atpažįstama iš itin išgrynintos, skambių spalvinių dermių, aiškios formos darbų. Ji kuria naudodama spalvas, tarsi įkūnydama savo mokytojo Georgo Meistermanno mintį –„Žmogaus gyvenimas apgaubtas spalvų“, ir šią tapybinės kalbos sampratą formuoja drąsiai ir atvirai, nepalikdama vietos spalvų niuansams. Darbuose svarbu spalvų ryškumas, kontrastai ir itin ekspresyvios, dinamikos kupinos plastikos kompozicinės struktūros, įgyvendintos ir koliažo technikomis. Kūriniai iš ciklo „Besiveržiančios formos“, kur svarbiausias vaidmuo tenka dinamiškiems, optiškai veržlių formų spalviniams pavidalams, įrėminti arba akcentuoti kontūrais – virvėmis (pasak pačios I. Suokaitės –„šniūrais“). Kita darbų grupė –„Erdvė ir tuštuma“ – išsiskiria minimalistinėmis baltų tonų kompozicijomis su dominuojančia tuščia erdve ir geometrinių struktūrų ir spalvų koliažiniais akcentais. I. Suokaitė su savo vyru R. Helmeriu yra surengusi parodą Vokietijoje, kurioje jų kūriniai pavadinti atitinkamai „sonore“  (it. „skambiai, skardžiai“,) ir „spiccato“ (it. „stiprus). Jų abiejų kūrybos plastiniai garsai šioje parodoje skamba darniai, aiškiai ir skirtingomis intonacijomis.

Rolandas Helmeris atstovauja plačiai Vokietijoje paplitusiai konkrečiosios dailės krypčiai, kurdamas remiasi tiksliai apskaičiuotu spalvų, linijų bei formų, plokštumų konstravimu. Menininkas teigia naudojantis „grynai forminius elementus, tokius kaip spalvos ir formos, plokštumoje ir erdvėje atliekančius ne abstrahuojančių ženklų, vaizdingai perteikiančių gamtos pojūtį, funkciją, bet virstančius konkrečiomis priemonėmis, padedančiomis transponuoti konstruktyviąją paveikslų idėją“. R. Helmerio kūryba inspiruota Bauhauzo mokyklos, dailininkų abstrakcionistų, optinio meno kūrėjų, siurrealizmo ir abstraktaus ekspresionizmo atstovų darbų. R. Helmeris savo ieškojimus plastinės raiškos srityje plėtojo cikliškai tapybos, grafikos, reljefinių paviršių formų, stiklo, tekstilės meno, koliažų ir piešinių technikomis. Jis tapo serijinius darbus, o pastaruoju metu yra itin susitelkęs ties erdvinėmis tapybinėmis kompozicijomis. Parodoje eksponuojami 1963–2015 m. sukurti R. Helmerio kūriniai: grafikos (šilkografija), tapybos technika (vaško kreidelės) sukurtos kompozicijos bei erdvinis tapybinis darbas.