Paroda

Oginskiai nuo seno garsėjo kultūros, meno puoselėjimu ir mecenatyste, muzikos, dailės pomėgiu, jos rinkimu ir kaupimu. Lietuvoje šios giminės vardą primena įvairūs architektūros ir meno paminklai, susiję su giminės meniniais užmojais bei įvairiapuse veikla. Oginskiai gausiai rėmė katalikų bažnyčių, stačiatikių cerkvių statybas, renovacijas. Tarp ryškiausių pavyzdžių neabejotinai yra Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Dievo Kūno koplyčia, kurios fundatorius buvo Tadas Pranciškus Oginskis (1712–1783), o įspūdingu koplyčios vitražu rūpinosi Irenėjus Kleopas Oginskis (1808–1863). Lietuvos ir pasaulio raštijos istorijoje svarbi Bogdano Marcijono Oginskio (1568–1640) funduota Vievio spaustuvė. Yra žinoma, jog garsus meninio gyvenimo Lietuvoje veikėjas, literatas, muzikos teatro kūrėjas, didysis Lietuvos etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis (1728–1800) vertino prancūzų meną, o paskutinysis LDK iždininkas Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) pirmenybę teikė italų dailei. XIX a. giminė iškilo kaip lituanistinio sąjūdžio rėmėjai, itin plačią ir įvairią lituanistinę veiklą vystė Mykolas Mikalojus Oginskis (1849–1902), kuris daug dėmesio skyrė ir vietinei Lietuvos dailei, vienas pirmųjų tarp dvarininkų pradėjo vertinti lietuvių liaudies meną. Būtent M. M. Oginskio pastangomis į Plungės dvarą buvo surinkti meno kūriniai ir iš kitų Oginskių dvarų – Rietavo, Zalesės. Simboliška, kad Plungės meno kolekcija pateko būtent į Nacionalinį M. K. Čiurlionio dailės muziejų (NČDM) – būsimą didį Lietuvos dailininką ir kompozitorių M. M. Oginskis globojo nuo keturiolikos metų, rėmė jo mokslus Varšuvoje ir Leipcige. O giminės tradicija globoti muzikus įsigalėjo dar nuo Grigaliaus Antano Oginskio (1654–1709). Belieka apgailestauti, kad nemaža dalis Plungės dvaro turtų buvo prarasta Pirmojo pasaulinio karo metu. Nežiūrint to, Lietuvos valstybė paveldėjo daug užsienio ir Lietuvos dailės vertybių, kurios 1925 m. iš Plungės dvaro buvo atvežtos į tuometinį Valstybės muziejų (dabrtinį NČDM). Džiugu, kad šiandien šios vertybės, nors ir laikinai, turi galimybę sugrįžti į savo buvusius namus.

Kolekcijoje yra per 300 tapybos, skulptūros, grafikos ir taikomosios dailės kūrinių. Oginskių meno vertybes iki šiol išsamiausiai tyrinėjo buvęs NČDM ilgametis direktorius a. a. Osvaldas Daugelis ir muziejaus specialistai. Šiandien buvusiuose Plungės dvaro rūmuose eksponuojama dalis vertingiausių kolekcijos kūrinių. Reikšmingą tapybos rinkinio dalį sudaro Oginskių giminės portretai, sukurti Lietuvos, Lenkijos ir Vakarų Europos meistrų. Nemažai personalijų buvo identifikuotos 2015 m. ruošiant parodą, skirtą Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių jubiliejui – pavyzdžiui, įtakinga Italijos didikė Vittoriją della Rovere, pirmoji Mykolo Kleopo žmona Izabelė ar caras Aleksandras I. Kiek anksčiau – daugiausiai O. Daugelio tyrimų pagrindu – identifikuoti Marijos Neri Oginskienės (dail. D. Pellegrini), Olgos Kalinovskos-Oginskienės (dail. J.-D. Court), taip pat Mykolo Kleopo Oginskio (dail. J. Oleškevičius), du suaugusio Irenėjaus Kleopo Oginskio portretai (dail. J. K. Kaniewskis, C. de Paris). Vertingos yra A. Molinario sukurtos pastelės – Mykolo Kleopo Oginskio ir, manoma, antrosios jo žmonos portretai. Kolekciją taip pat praturtina kiti tapybos darbai – M. Bacciarellio istorinė drobė Karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio mirtis, A. van Dycko ratui priskiriamas Nuėmimas nuo kryžiaus, T. Lawrenceʼo skulptoriaus Antonio Canovos (1757–1822) portretas, K. Mordasiewicziaus tapytas Marijos Teresės Skuževskytės-Oginskienės (apie 1857–1945) portretas ir kt. Įdomios ir ikonografiniu požiūriu retos J. Hearno, G. Gherardi akvarelės.

Grafikos rinkinyje figūruoja tokie garsūs Vakarų Europos raižytojų vardai, kaip G. Audranas, G. Edelinckas, G. F. Schmidtas, F. X. Fabreʼas ir kt. Seniausių XVII a. atspaudų grupėje minėtinos pagal Ch. Le Bruno tapybą išraižytos didelio formato graviūros Pergalingas Aleksandro Makedoniečio įžengimas į Babiloną (1675) ir Darijaus palapinė (XVII a. II p.). Iš XVIII a. laikotarpio darbų išskiriami skirtingų anglų graverių 5-ame deš. atlikti ir Londone atspausti, o taip pat F. X. Fabreʼo ofortai pagal Gaspard Dughet (Poussin) tapytus atvaizdus. Lituanistinę kolekcijos dalį reprezentuoja J. K. Vilčinskio ir J. Puzino vitražo projektas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios Dievo Kūno (Oginskių) koplyčiai, architekto Karlo Eduardo Strandmanno 1899 m. pasirašytas projekto eskizas, pagal kurį norėta statyti Plungės bažnyčią.

Skulptūros rinkinyje išsiskiria du kunigaikštienių Oginskienių biustai: italų skulptoriaus T. Cardellio Olgos Kalinovskos-Oginskienės ir lenkų skulptoriaus M. Guyskio Marijos Teresės Kasparos Skuževskytės-Oginskienės. Abu skulptoriai – neoklasicizmo atstovai. Įdomūs ir du nedideli XVIII a. pab. – XIX a. pr. biustai, vaizduojantys Tadą Kosciušką ir carą Aleksandrą I – šios asmenybės tiesiogiai siejasi su M. K. Oginskio gyvenimu. Figūrinių ir grupinių kompozicijų kontekste minėtina B. Clementeʼo Šokanti italė (1876) bei L. Bienaimé Angelas sargas su vaiku. Šie kūriniai, neoklasicizmo pavyzdžiai, puošę dvaro rūmus, puikiai atspindi tuometinę grožio sampratą ir idealus. 

Taikomosios dailės rinkinyje vyrauja Italijos meistrų darbai. Tarp eksponatų daugiausia yra XVIII–XX a. pr. porceliano dirbinių, dekoratyvinių statulėlių, vazų. Išskirtinas įspūdingas 1856–1872 m. laikrodis,  puošni XIX a. alebastrinė vaza. Įdomios ir retos bronzinės, XIX a. sukurtos statulėlės, vaizduojančios mūzas. Vertingas baldų rinkinys: Boulle stiliaus baldai traukia žvilgsnį technikos sudėtingumu, ypatingai gražus Liudviko XV stiliaus rašomasis stalas, gausiai iš visų pusių dekoruotas Boulle stiliaus tecnika ir skirtas statyti viduryje kambario. Dar dvi spintelės dekoruotos taip vadinama pietra dura technika – mozaika iš spalvoto marmuro ar pusbrangių akmenų. Tačiau labiausiai patraukiantys dėmesį ir išskirtiniai kunigaikščių rinkinio baldai – tai kabinetas, gamintas XVII a. Augsburge ir stalas, gamintas XVII a. Florencijoje.

Nedidelis, tačiau autentiškas taikomosios dailės rinkinys leidžia susipažinti su buvusiu dvaro interjeru, aplinka, supusia kunigaikščių gyvenimą.                           

Parodos kuratorė: dr. Aušra Vasiliauskienė

Taikomosios dailės konsultantės: Rita Kišonienė, Reda Stuinienė

Parodos organizatorius: Žemaičių dailės muziejus

Parodos rengėjai:

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Žemaičių dailės muziejus