Paroda

Olandijos menininkų paroda „ Olandų šviesa. Praeitis ir dabartis“

2022 01 10

Pirma karta Lietuvos ir Olandijos bendradarbiavimo istorijoje bus surengta tokio masto siuolaikiniu Olandijos meninku paroda.

 Olandija turi senas dailes tradicijas ir yra gerai zinoma pasaulyje didziu dailininku deka. Rembrantas, Jan Vermeer, Albert Cuyp, Jan van Goyen – kalbant apie siu meninku kuryba visada yra pabreziama ju paveiksluose genialiai perteikta sviesa, sviesos ir tamsos kontrastai,seseliai, reflekcijos. Jie zinojo kaip kasdienine scena paversti ramaus grozio iliuzija.  Jie ismoke ziurova pamatyti tapybiskuma iprastame gamtos kampelyje ar gimtajame mieste, pastebeti sviesos ir seselio zaisma, zavetis  sviesos sukuriama iliuzija. 

Butent Olandu meninkai, pirmieji per visa meno raida,  atrado ir perteike dangaus ir sviesos grozi. Jiems nereikejo ko nors dramatisko ar stulbinancio, kad padarytu savo paveikslus idomius. Jie tiesiog  vaizadavo pasauli, toki koki ji regejo. Sia tendencija mes pamatysime ir eksponauojamu meninku tapyboje, fotografijoje.

Atvykstanciu meninku darbai buvo rodomi pasaulinio lygio galerijose ir muziejuose: MoMA Niujorke, Booijmans van Beuningen Roterdame, Noord Brabant Museum Den Bosche, CAC siuolaikinio meno centre Malagoje visur buvo kalbama apie ypatingai perteikta sviesa. Parodoje eksponuojamais darbais meninkai leis ziurovui is naujo atrasti gerai zinomus fotografijos ir tapybos zanrus, o parodos prezentacijoje bus pabreztas rysys su juos labiausiai itakojusiais XVII amziaus Olandu meninkais, taipogi senuju dailes tradiciju itaka, lemusi siu meninku tarptautini pripazinima.

  Atsirades XVII a. „Dutch light“ fenomenas tebezavi siu dienu tapytojus, fotografus, light art, video art kurejus ir zinoma, ziurovus. Pasikeite vaizduojama aplinka, temu interpretacija, bet sviesa  – vaiski, auksine, iliuzine ji tebera ir vis dar ikvepia 

Dalyvaujantys menininkai:

Willem van Veldhuizen – tapyba

Danielle van Zadelhoff – fotografija

Reinier Berendsen – tapyba

Frank van Driel – fotografija

Jeroen Paulussen – tapyba

 

Parodos kuratore: Daiva Balvers
Parodos „Dutch light“ fenomenas. Tradicija. Į
kvėpimas

Aukso Amžiaus periodas Nyderlandų istorijoje

 XVII amžius Olandijos istorijoje dar vadinamas Aukso amžiumi. Šiuo laikotarpiu Nyderlanduose suklestėjo prekyba, mokslai ir menai, o šalis vaidino svarbų vaidmenį pasaulinėje politikoje. Kaip įmanoma, kad tokia maža ir gana atoki šalis XVII amžiuje Europoje tapo tokia svarbi – kaip valstybė, kaip pasaulinės prekybos centras, kaip kultūros skleidėja? Dar labiau stebina, kad tai buvo pasiekta per neįtikėtinai trumpą laiką. Daug istorikų bandė surasti atsakymą į šį fenomeną.

Nyderlandai nebuvo XVII a. Europos bendro valstybinio modelio pavyzdys, o veikiau „nukrypimas nuo bendrų, tuo metu vyravusių kultūros ir ekonomikos normų, išskirtinis atvejis“. Viena iš vyraujančių teorijų – 150 metų prieš Industrinę revoliuciją, XVII amžiuje Nyderlandų Respublika jau turėjo modernią ekonominę sistemą. Tai buvo matyti iš gerai išvystytų žemės ūkio, darbo ir kapitalo rinkų, iš to, kad vyriausybė gerbė nuosavybės teises ir visapusiškai skatino ekonomikos augimą, mokslo ir kultūros klestėjimą, kad individo vieta visuomenėje buvo nulemta ne tik pagal gimimo teisę, bet ir pagal jo nuopelnus.

Lyginant su kitomis valstybėmis, gyventojų išsilavinimas buvo aukštas ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse. Niekur kitur Europoje nebuvo tokios tolerancijos įvairioms religijoms ir papročiams, vyravusios „diskusijų“ kultūros, kada nuomonių išsakymas buvo svarbus faktorius keičiantis patirtimi, norint surasti geriausią sprendimą. Nenuostabu, kad dėl vyraujančios demokratiškos atmosferos, gerų ekonominių sąlygų į Nyderlandus iš Europos plūdo šviesiausi to meto žmonės: pirkliai, mokslininkai, filosofai ir meninkai.

Naudota literatūra:

Prak, Maarten,Gouden Eeuw. Het raadsel van de Republiek (Amsterdam 2012)

Menų vystymasis Aukso Amžiuje

 

Migrantų, atvykstančių iš kaimyninių šalių, kur jie buvo persekiojami dėl religijos ar tautybės, dėka daugelio miestų gyventojų skaičius padvigubėjo ar net patrigubėjo. Buvo kuriami ir įgyvendinami miestų plėtros ir susisiekimo projektai. Visuomenėje susidarė palankios sąlygos įgyvendinti technines inovacijas, mokslinius išradimus.

Rytų (VOC ) ir Vakarų Indijos bendrovių ( WIC ) vykdomos prekybos politikos dėka sparčiai augo šalies ekonomika, o gyventojų pajamos didėjo. Šalyje vyraujanti tolerancijos atmosfera leido be apribojimų kurti filosofams, rašytojams, architektams, dailininkams. Ypač suklestėjo dailė. Paveikslai visada buvo prabangos atributas, nuo seno pagrindiniai užsakovai buvo bažnyčia ir didikai. Augant pasiturinčių piliečių skaičiui, daugėjo ir užsakymų. Anglų keliautojas Pieter Mundi 1640 metais savo kelionių dienoraštyje užrašė, kad „niekas kitas taip nevertina tapybos darbų kaip olandai. Visuose namuose – ar tai būtų turtingas pirklys, ar mėsininkas, ar batsiuvys, ar kepėjas – ant sienų kabo vertingi paveikslai.“ Ši naujai susidariusi meno kūrinių rinka paskatino naujų, tik Olandijai būdingų tapybos žanrų atsiradimą. Jei anksčiau vyravo religiniai, istoriniai, mitologiniai žanrai, tai šiuo periodu išpopuliarėjo peizažai, buitinės kasdieninio gyvenimo scenos, natiurmortai, miestų vaizdai, bažnyčių interjerai, eksterjerai, marinistiniai peizažai, dažnai vaizduojantys žymių mūšių scenas. Tai buvo visiškai nauja tendencija. Dailininkai, norėdami patenkinti didelę paklausą, turėjo dirbti greitai ir pigiai, dažnas specializavosi tapyti tik viena tema, pavyzdžiui, tik buities scenas, žiemos peizažus arba tik natiurmortus.

Remiantys archyvų duomenimis, tarp 1580 iki 1800 metų buvo nutapyta nuo 5 000 000 iki 10 000 000 paveikslų! Menininkai jungėsi į vietines gildijas, kurios prižiūrėjo, kad dailininkai laikytųsi taisyklių, reguliavo socialinius kontaktus, saugojo menininkus nuo nesąžiningos konkurencijos. Maždaug 1670–1680 metais pradėjo jaustis dailės klestėjimo periodo pabaiga. Sumažėjus paklausai, daugelis net ir žymių dailininkų gyvenimą baigė balansuodami ant skurdo ribos.

„Dutch light“ fenomenas

 

Dar 1538 metais Michelangel pabrėžė Olandijos dailininkų gebėjimą perteikti tikrovę. Jų paveiksluose pavaizduotos figūros, drabužiai, žali laukai, tiltai, upės buvo nutapyti taip preciziškai, kad nesiskyrė nuo tikrovės. Ši tendencija buvo toliau vystoma XVII amžiuje.

To meto dailininkai turėjo pasižymėti ypatinga atmintimi. Galima sakyti, kad dailininkai tapė tikroviškus peizažus, pasiremdami prisiminimais ir pasivaikščiojimo metu padarytais eskizais. Dirbtuvėje jie dėliojo paveikslo kompoziciją, rinko spalvų paletę ir, kas buvo sunkiausia, atkurdavo matytą šviesą. Jie išmokė žiūrovą pamatyti tapybiškumą įprastame gamtos kampelyje ar gimtajame mieste, pastebėti šviesos ir šešėlio žaismą, žavėtis šviesos sukuriama iliuzija. Būtent Olandijos menininkai pirmieji per visą meno raidą atrado ir perteikė dangaus ir šviesos grožį. Jiems nereikėjo ko nors dramatiško ar stulbinančio, kad padarytų savo paveikslus įdomius. Jie tiesiog  vaizdavo pasaulį tokį, kokį regėjo.

1850-aisiais Nyderlandai išpopuliarėjo tarp žymių Europos dailininkų ir rašytojų. Monet, Manet, Liebermann, Whistler, Boudin, Fromentin, Mirbeau ir Goncourt broliai – visi vyko pamatyti garsiųjų Olandijos XVII a. paveikslų ir tipiško Olandijos kaimo. Kartu su jais atvyko rašytojai, tapytojai ir fotografai iš Amerikos, Vokietijos, Prancūzijos ir Britanijos. Iš jų dienoraščių ir žurnalų matyti, kad Nyderlandų kaimas buvo atrastas per XVII amžiaus paveikslus.

Prancūzų rašytojas Octave Mirbeau rašė, kad „tikroji Olandija – vandens ir dangaus kraštas, pilkųjų perlų atspalvio karalystė“. Vokiečių tapytojas Max Liebermann pažymėjo, kad „miglos, kylančios iš vandens ir apgaubiančios pasaulį peršviečiamu šydu, suteikia šiai šaliai nepaprastai vaizdingą kokybę... Viskas tarsi maudosi šviesoje ir ore“.

Broliai Goncourt savo garsiajame žurnale Olandiją apibūdino kaip šalį, kurioje šviesa mirga tarsi filtruota per „sūraus vandens sluoksnį“, o danguje nuolatos kabo „Jacob van Ruisdael patinę, švininiai debesys".

Prancūzų filosofas Hyppolite Taine pabrėžė: „Plokšti Olandijos horizontai mažai ką gali pasiūlyti. Oras visada miglotas, todėl visi kontūrai tampa neryškūs. Tolumoje besigananti karvė tampa tiesiog susiliejančiu spalvų kontūru tarp kitų spalvinių tonų. Tai, ką pastebime, yra spalvų niuansai, kontrastai, vertės ir tonalumas. Ryškumo atspalviai ir spalvų gradacijos stebina, džiugina akį“. Tokio pobūdžio aprašymai pagimdė mitą apie tai, kad Olandijoje esanti šviesa yra ypatinga. 

Tačiau Ernst van de Wetering, Amsterdamo universiteto meno istorijos profesorius, vienas iš „Rembrandt“ tyrimų projekto iniciatorių ir XVII amžiaus tapybos žinovas, abejoja, ar Olandijoje tvyranti šviesa apskritai buvo veiksnys, įtakojęs garsių menininkų tapybą. Jo manymu, tai buvo ne šviesos, o tapybos metodų ir stiliaus klausimas. Van der Wetering sutinka, kad olandų tapytojai, pavyzdžiui, Vermeer, Koninck, Rembrandt ir Ruisdeal, buvo genialūs šviesos meistrai ir puikūs tapytojai, tačiau sakyti, kad jie piešė „olandišką“ šviesą, jo manymu, eina per toli. „Jie buvo olandų tapytojai, tapantys šviesos poveikį. Ir galbūt teisingiau sakyti, kad jie mokėsi daugiau vienas iš kito, nei stebėdami aplinkinį pasaulį.“

Tik žymių XVII amžiaus Olandijos menininkų genialumas sukūrė „Dutch light“ fenomeną, tebegarsinantį Olandiją.  Jų paveiksluose pavaizduota šviesa vis dar stebina ir įkvepia daugybę pasaulio menininkų ir žiūrovų, o jų darbai, eksponuojami svarbiausiuose pasaulio muziejuose, garsina Olandiją ir jos kultūros tradicijas.

Naudota literatūra:

  1. 1.      Prak, Maarten, Gouden Eeuw. Het raadsel van de Republiek (Amsterdam 2012)
  2. 2.      Giltaij, Jeroen, Het grote Gouden Eeuwe boek (Zwolle 2013)
  3. 3.      Hollands licht. Maarten de Kroon.Gerrit Willems. Dutch Light films 2010

 

 


Paskutinį kartą redaguota: 2019-12-23
Žemaičių dailės muziejus
Biudžetinė įstaiga
Parko g. 1, LT-90113, Plungė
Tel./Faks.: (8 448) 52492
El. paštas: zd.muziejus@gmail.com
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Kodas: 191123113
Muziejaus veikla
Maloniai kviečiame įvertinti Žemaičių
dailės muziejaus teikiamų paslaugų kokybę

Draugaukime