Naujiena

Spalio 9 d. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje susirinko istorikai, archeologai, teologai ir kultūros tyrėjai į nacionalinę mokslinę konferenciją „Nuo žemės iki dangaus. Vyskupai nuo viduramžių iki XIX a.: asmenybės, institucija, įvaizdžiai“, skirtą vyskupo Motiejaus Valančiaus 225-osioms gimimo metinėms. Tai jau 19-oji ciklo „Krikščionybės raidos kontekstai“ konferencija.

Pranešimus skaitė mokslininkai iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos jūrų muziejaus, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios bendruomenės. Konferenciją pradėjo religijotyrininkės ir filosofės habil. dr. Kristinos Mitalaitės plenarinis pranešimas „Vyskupas kaip Europos krikščionybės kūrėjas“, nubrėžęs teorinius viso renginio metmenis.

Pirmoji konferencijos dalis buvo skirta vyskupo institucijai ir jos istoriniams pėdsakams. Dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė pasakojo apie Verkių vyskupų rezidencijos istoriją nuo Lizdeikos legendos iki vyskupų valdų laikotarpio. Doktorantas Andrius Brazauskas nagrinėjo vyskupo kaip kryžiaus žygių ideologo įvaizdį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir klausė, kiek jį formavo lenkiškoji tradicija. Dr. Dainius Elertas pristatė Sembos vyskupo valdų visuomenę po reformacijos, o dr. Rasa Gliebutė pagal archeologinius duomenis papasakojo, kaip XVI–XVII a. vidurio auksakaliai dirbo Vilniaus senųjų Vyskupų rūmų teritorijoje.

Ypač didelio susidomėjimo sulaukė su Plunge susijusio mokslininko, Senamiesčio mokyklos auklėtinio, dominikono, katalikų teologijos mokslų daktaro, ankstyvosios krikščionybės tyrinėtojo dr. Sauliaus Rumšo OP pranešimas apie traktatą „Apie Dievo šlovę“. Jį XIII a. parašė pirmasis Kulmo vyskupas, dominikonų vienuolis Heidenreichas. Šis vyskupas aktyviai dalyvavo baltų kraštų christianizacijoje, o 1253 m. liepos 6 d. vainikavo Mindaugą ir jo žmoną Mortą Lietuvos karaliais.

Antroji dalis buvo skirta vyskupui Motiejui Valančiui. Dailėtyrininkė dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, kurios šaknys glaudžiai susijusios su Plungės kraštu, pristatė Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomą popiežiaus Pijaus IX bulės „Ineffabilis Deus“ vertimo albumą. Jo sukūrimą globojo ir, spėjama, į lietuvių kalbą išvertė pats Valančius. Mokslininkė glaudžiai bendradarbiauja su Žemaičių dailės muziejumi: rengia Pasaulio žemaičių dailės parodas ir yra naujos muziejaus mokslinių leidinių serijos „Studia Samogitica“ redkolegijos narė. Valančiaus ryšius su bernardinais atskleidė dar du pranešimai. Nuolatinis konferencijų dalyvis dr. Saulius Bytautas OFM, daug metų dirbęs Plungėje, kalbėjo apie vyskupo bendravimą su bernardinų vienuolynais Žemaičių vyskupijoje, o Nijolė Raudytė OFS pristatė jo raštus paskutiniajam bernardinų provincijolui Dominykui Šukevičiui.

Šiemet konferencija sulaukė gausaus būrio klausytojų iš Plungės, Pagėgių, Palangos, Klaipėdos, Rietavo, Telšių ir Varnių: mokytojų, muziejininkų, dvasininkų, turizmo srityje dirbančių specialistų, bibliotekininkų, teisininkų, studentų, ūkininkų ir verslininkų. Tokie renginiai regiono žmonėms suteikia galimybę išgirsti naujausius istorijos tyrimus, rasti idėjų savo darbui ir susitikti su mokslininkais. Kai vienoje salėje susitinka skirtingų profesijų žmonės, istorija tampa ne vien mokslininkų, bet ir visos bendruomenės pokalbio tema, gilina pažinimą ir stiprina vietos bei nacionalinį tapatumą.

Organizatoriai pabrėžia, kad Lietuvoje tai bene vienintelis konferencijų ciklas, skirtas specialiai krikščionybės istorijai. Per daugelį metų jis tapo tarpdisciplininiu mokslininkų sambūriu: kasmet renginys skiriamas vis kitai su krikščionybės istorija susijusiai temai ir rengiamas vis kitoje vietoje. Tai, kad kitais metais vyks jau 20-oji konferencija, rodo, jog ši tema aktuali ir sulaukia didelio susidomėjimo.

Konferenciją jau daug metų rengia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai, tyrinėjantys viduramžių ir naujųjų laikų vakarinio LDK pakraščio bei Rytų Prūsijos istoriją. Šio renginio organizatoriai yra dr. Jolanta Skurdauskienė, doc. dr. Marius Ščavinskas ir dokt. Andrius Brazauskas. Nuo pat ciklo pradžios šios mokslinės tradicijos puoselėtojas ir nuolatinis partneris yra Žemaičių dailės muziejus, o renginį rėmė Plungės rajono savivaldybė.

Žemaičių dailės muziejaus informacija