ŽEMĖ, Į KURIĄ SUGRĮŽTAMA
ŽEMĖ, Į KURIĄ SUGRĮŽTAMA
Žemė, į kurią sugrįžtama
ARVYDO ALGMINO PARODA
Žemaičių dailės muziejus – magiškas traukos centras, priviliojantis menininkus iš viso pasaulio. Muziejų pasiekė išeivijos dailininko Arvydo Algmino (1933–2024) kūrybos darbai. Mintis įamžinti dailininko atminimą, grąžinant dalį kūrybos gimtajai Žemaitijai, kilo našlei Dianai ir jo broliui Liutavarui Algminui. Dešimt įvairia technika atliktų paveikslų patikėta saugoti Žemaičių dailės muziejui.
Arvydas Algminas gimė 1933 metų rugsėjo 9 dieną Klaipėdoje. Uostamiestyje praleido tik keletą vaikystės metų – 1939 m. vokiečiai šeimą iš namų iškeldino. Ieškodama pastogės, Algminų šeima grįžo į gimtąją Žemaitiją, apsigyveno Telšiuose. 1944 m., artinantis sovietų armijai, Algminai emigravo iš Lietuvos ir kelerius metus praleido Vokietijoje – apsistojo Drezdene, vėliau Ingolštate, lietuvių karo pabėgėlių stovykloje. Šis miestas priglaudė per tūkstantį lietuvių ir garsėjo aktyvia lietuvių bendruomenių visuomeninių ir kultūrinių organizacijų veikla.
1949 m. prieš panaikinant pabėgėlių stovyklas, šeima emigravo į JAV ir įsikūrė Čikagoje, ten gyvenančių lietuvių kaimynystėje. Kaip ir daugumai atvykėlių į Ameriką, A. Algminui pirmiausiai teko paragauti darbininko duonos – gamykloje dirbo metalo suvirintoju. Tačiau tikrasis pašaukimas buvo kitoks: jaunuolis svajojo tapti dailininku. Svajonė pamažu virto realybe, kai 1956 m. pavyko įstoti į Amerikos menų akademiją Čikagoje. Deja, mokslus teko nutraukti, nes tais pačiais metais buvo pašauktas į kariuomenę. Grįžęs iš jos, toliau atkakliai siekė tikslo – tęsė mokslus ir sėkmingai baigė komercinio meno skyrių, o 1970 m. sugrįžęs ten pat – dailųjį meną. Amerikos menų akademija A. Algminui tapo jo karjeros Alma Mater: iki pat 1998 m. joje dėstė figūrinį piešimą ir tapybą.
Be pedagoginės veiklos, didžiąją gyvenimo dalį menininkas vis dėlto skyrė tapybai. Kūrybinė ugnis kaitino sielą, neleido nurimti ir veržėsi pro kasdienybės duris į spalvotų potėpių drobių pasaulį. Jo kūryba neliko nepastebėta: apie ją rašyta įtakingame meno žurnale „The American Artist“, žurnale „Lituanus“, kultūriniame mėnesiniame žurnale „Laiškai lietuviams“.
A. Algmino tapyba pasižymi realistine-impresionistine maniera. Tokia tapybos forma pasirinkta dėl paprastos priežasties: autorius norėjo, jog tarp to, ką vaizduoja dailininkas, ir tarp to, ką drobėse mato meno gerbėjai, nebūtų didelės atskirties. Kaip užsiminė Liutavaras, brolis nemėgo paveikslams suteikti net pavadinimų. Tuo siekta, kad jo kūryba taptu ypač artima, suprantama ir lengvai nuskaitoma nuo pačios drobės. Atida gamtai, pagarba tolimos ir svetimos žemės kultūrai, jos dvasiai, kuri priglobė likimo nublokštus kraštiečius, matoma peizažuose, natiurmortuose, mitus ir pasakas primenančiuose drobių siužetuose.
Dailininko parodos surengtos Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Autoriaus darbų yra įsigiję Europos, Šiaurės Amerikos kolekcininkai, rado jie kelią ir į gimtąją Žemaitiją.
Danutė Einikienė
Žemaičių dailės muziejus
_______________________
INFORMACINIAI PARTNERIAI:
