I Pasaulio žemaičių dailės paroda

1989-aisiais Klaipėdoje pradėtas organizuoti renginys vyksta kas ketveri metai. Idėja rengti tokias parodas kilo 1988 m. po Vilniuje vykusios lietuvių išeivijos dailininkų kūrybos parodos, kai pastebėta, jog daug žymių menininkų – žemaičiai. Tai ir paskatino Klaipėdoje surengti pirmąją Pasaulio žemaičių dailės parodą, padėjusią pamatus gražiai tradicijai, kurios tikslas – kuo plačiau pristatyti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių žemaičių dailininkų kūrybą, skatinti juos su savo kūriniais grįžti į gimtąjį kraštą.

Anot šviesaus atminimo Juozo Bagdono, antrojoje parodoje, sutapusioje su Žemaičių dailės muziejaus kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose atidarymu (1994 m. liepos 16 d), „kaip bitelės medų, taip ir dailininkas turi nešti savo kūrybą į namus, į tą didįjį tautos avilį. Tik parvežta ji byloja apie kūrėją, atidavusį save visą savo tautos labui".