Mintis apie antrąją žemaičių dailės parodą gimė Antrosios Nepriklausomos Lietuvos aušroje. Sąjūdžio įkarštyje užgimusi mintis kas ketveri metai vienyti po pasaulį išsibarsčiusius žemaičių dailininkus ir parodyti jų darbus 1989 m. įsikūnijo į įspūdingą galingai nuskambėjusią dailės fiestą. Jau po keleto metų iš pirmųjų šios meno šventės rengėjų – Algimanto Švažo, Antano Olbuto, Aloyzo Stasiulevičiaus, Rimanto Dauginčio, Viktoro Liutkaus – Pasaulio žemaičių dailės parodų organizacinius rūpesčius perėmė Plungėje, Oginskių rūmuose, įsikūręs Žemaičių dailės muziejus – pirmasis ir vienintelis regioninis dailės muziejus Lietuvoje. Nuo 1994 m. muziejus tapo svarbiu žemaičių dailininkų kūrybos centru. Čia nuolat rengiamos ir eksponuojamos žemaičių dailininkų parodos, menininkų pristatymai, kaupiamas ir populiarinamas Lietuvoje bei išeivijoje kūrusių, kuriančių dailininkų palikimas.
Paskutinį kartą redaguota:
2020-05-26